Skip to content

Ar dar nedaeina? arba Rašinys be kabučių

MI informacija

 

Čia aš tik kartoju klausimą, kurį visiems mums keletą kartų per dieną užduoda LRT radijas ir televizija. Taip ir klausia: nedaeina? O ten juk sėdintys žmonės, atrodo, turėtų mokėti lietuviškai, ar ne? Juk ši iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga taip kovoja už lietuvių kalbą, verkia, kad jos šiais laikais mokinukai nebemoka. Vadinasi, mes turime klausyti, kas mums kalbama, ir kartoti. Taisyklingai kalbėti lietuviškai.

Beje, LRT radijas ir televizija net ne visada kalba lietuviškai. Na, gal galite pasakyti dainos, kurią Lietuvos atstovas dainavo Eurovizijoje, pavadinimą? Kažkoks angliškas, ar ne? O kur to pavadinimo vertimas į valstybinę kalbą?

Paklausime tiesiai, kur pagarba žiūrovams ir klausytojams? Juk ne visi moka angliškai, juk mokyklose dėstomos ir kitos užsienio kalbos.

O kur tie laikai, kai per radiją buvo pasakomas ir dainos pavadinimas, ir muzikos, ir teksto autorių, ir dainininko pavardės? Bet tai buvo seniai, sovietmečiu, o iš sovietmečio nėra ko mokytis. Todėl dabar nieko to nebeišgirsi.

Gal kas pasakys, kad čia jau nepagarba ne tik klausytojams, bet ir suminėtiems žmonėms. Na, ir kas? Juk taip patogiau. Pinigų už tai mokėti nereikia, atvirkščiai, sutaupyti galima, nereikia rūpintis, kaip į transliaciją kažką įterpti, ko nėra uždėtoje kompaktinėje plokštelėje ar dar kur ten.

Tiesa, kartais į valstybinę kalbą verčiama tai, kas apskritai neverčiama. Pavyzdžiui, miestų pavadinimai. Sporto komentatoriai jau įsigudrino Nižnyj Novgorodą vadinti Žemutiniu Naugardu. Matyt, greitai Sankt Peterburgas virs Šventu Petro miestu, Groznas – Rūsčiuoju, Vladikaukazas – Valdyk Kaukazą, o Velikije Luki – Didžiaisiais Lankais. Ar Didžiaisiais Svogūnais?..

O jeigu dar atsigręšime veidu į Vakarus, kaip esame nuolat raginami – kiek galimybių pasireikšti čia galima rasti. Štai Zakopanė, ko gero, turėtų virsti Užkasyna, Niujorkas – turbūt Nauju Jurgiu, o San Franciskas – Šventu Pranuku…. Ir taip toliau.  

Taigi, sporto komentatoriai kovoja už lietuvybę. Bet jau kai pakvimpa pinigais, į lietuvių (valstybinę) kalbą apskritai galima spjauti. Ir štai jau sužinome, štai jau mums nuolat kartojama, kad maistas yra mylimas, kad mažos kainos yra mylimos. O moterys, matyt, mėgstamos? Iš šito kadaise Vytautas Sirijos Gira šaipėsi, kai rašė apie herojų, kuris mėgo moteris ir mylėjo pinigus. Bet, pasikartosiu, tai buvo seniai, tai jau klasika, o kas šiais laikais iš klasikos mokosi?

Juoba kai taip mylimi pinigai, gaunami už reklamą. Taip, tos reklamos užsakytojus užsieniečius galima suprasti, galų gale, toje Prancūzijoje, kurios verslininkams šis prekybos tinklas priklauso, gal iš tikrųjų moterys tik mėgstamos, užtat maistas mylimas. Bet ką galvoti apie LRT vadovus?

Ar verta svarstyti, ką apie juos galvoti, kai jie patys klausia: ar tai jums dar nedaeina?

Patikslinsiu: ne tiesiai klausia, bet pasinaudodami per LRT radiją ir televiziją transliuojama reklama. Ten brolis brolio taip ir klausia: nedaeina?

Nedaeina, kad radijo ir televizijos valdininkams svarbiausia – pinigai?

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *