Penktadienį, artėjant pietums, prie Ignalinos m. Ligoninės g. 9-ojo namo rinkosi vis daugiau žmonių. Visi atėję savo akimis norėjo pamatyti žadėjusį čia atvykti Premjerą Algirdą Butkevičių. Proga svarbi ne tik Ignalinai, bet ir visai Lietuvai. Mūsų rajono savivaldybė pirmoji šalyje ėmėsi daugiabučių atnaujinimo pagal naująjį modelį – kvartalinę renovaciją, kuri pas mus vadinama „Ignalinos enervizijos“ programa. Birželio 14 d. pradėti pirmieji šios programos statybos darbai. Renginyje, be Premjero A. Butkevičiaus, dalyvavo jo patarėja Jūratė Juozaitienė, Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė, Būsto energetikos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta, kiti svečiai.

Reikšmingų darbų pradžia džiaugėsi rajono meras Bronis Ropė, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys, jo pavaduotojas Vidas Kreivėnas, kiti savivaldybės atstovai, taip pat būrys gyventojų bei statybininkai. Ceremonija surengta teatralizuota. Renginį pagyvino smagių vaizdelių apie renovacijos naudą Ignalinos tarme suvaidinę mėgėjų teatro „Salos“ aktoriai Aušra Čeponienė ir Marius Vilčinskas. Jų personažai Tapilia su dieduliu kalbėjo ir Veronikos iš antrojo aukšto vardu, kuri už sutaupytus pinigus už šilumą pirks šaldytuvą, jau renovuoto namo gyventojų Jono ir Staselės vardu dėkojo už tai, kad Jonas, kai grįžta „šiltas“, dabar nesupainioja namų, nes renovuotas namas išsiskiria iš pilkumos, ir patys džiaugėsi, jog į senatvę pagyvens šiltai, gražiai ir miegos be kojinių.

Rengiant Ignalinos enervizijos programą, rajono savivaldybės iniciatyva buvo atrinkti 53 daugiausiai energijos suvartojantys daugiabučiai pastatai, kuriems yra parengti energinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai. Svarstymų su gyventojais stadijoje trys namai (vienas Vidiškėse ir du Dūkšte) nesutiko būti renovuojami, o štai Ignalinoje norinčių renovuoti savo namus yra daugiau, nei tam skirta pinigų. Pasak UAB Ignalinos butų ūkio direktoriaus Antano Gylio, šiuo metu jau nupirkti 33 daugiabučių namų statybos darbai. Tai pirmoji šalyje kvartalinė renovacija, kai paskolą statybos darbams ima ne gyventojai, o namus administruojanti įmonė. Namo gyventojams nereikia asmeniškai lįsti į bankus, užtenka susirinkimo metu pritarti, nuspręsti bei protokole užfiksuoti įsipareigojimą mokėti kredito įmokas ir palūkanas už daugiabučio namo modernizavimo darbus. Kaip žingsnis po žingsnio eita į šią dieną, papasakojo rajono meras. Jis sakė:

– Ignalina yra šios programos smaigaly, tuo didžiuojamės, bet ir jaučiam atsakomybę. Kur tas mūsų sėkmės raktas? Viskas prasidėjo 1998 m., atidarant naują katilinę. Tuomet galvojom – užkursim katilą ir jau gerai gyvensim. Bet mums sakė, kad čia tik darbo pradžia. Reikia dar sutvarkyti šilumos perdavimo sistemą ir išspręsti taupaus šilumos vartojimo problemas.

Labai svarbu, kad šilumos ūkį valdom patys. Tad ėmėmės darbo ir visiškai sutvarkėm šilumos gamybą. Vartojam vietinį kurą, nepriklausom nuo išorės. Mums nesvarbu, ar yra Lietuvoje dujų ar anglies, ar nėra. Mes visada galim organizuoti talką ir pasigaminti vietinio kuro. Modernizavom pačią šilumos gamybą, pasistatėm ekonomaizerius, kad maksimaliai taupytume kurą. Pakeitėm visas senas trasas dvivamzde sistema, dabar turime tik 9 proc. nuostolio tarp šilumos gamintojo ir vartotojo.

Naudodamiesi visom galimybėm valstybėje, baigiame renovuoti visuomeninį sektorių, liko sutvarkyti tik kelis pastatus – Muzikos mokyklą, bendrabutį.

Dalyvavom 2007–2013 m. probleminių teritorijų programoje (joje iš viso dalyvavo 14 savivaldybių). Ką mes padarėm kitaip nei kitos savivaldybės? Kai pradėjom diskutuoti su gyventojais apie renovaciją, tuomet buvo padengiama 85 proc. jos išlaidų, bet sulaukėm menko pritarimo. Supratom, jei renovaciją darysim „iš viršaus“, rezultato nebus. Tuomet probleminių teritorijų renovacijos programą paleidom į rinką. Ir visai neblogai pasisekė. Mažiausiai savo lėšų gyventojai pasiūlė 16 proc., daugiausiai – 22 proc. Taip dar vienam namui sutaupėm lėšų. Žmonės suprato, kokią naudą duos renovacija, patys prisidėjo pinigais. O geriausia reklama, kai pirmieji renovuoti namai pradėjo už šilumą mokėti beveik per pus mažiau, nei gretimi, tuomet žmonės plūstelėjo į savivaldybę. Norinčių buvo daugiau nei pinigų. Pajudinom kaimą, ir kelis namus jau ten renovuojam. Renovacijos efektas: jei prieš 5–6 m. 100 000 m² plotui apšildyti (tiek jo yra mieste) reikėjo kuro apie 25 000 kietmetrių, tai praėjusią žiemą jau užteko 16 000 kietmetrių, o kai bus renovuota dar apie 60 namų, kuro reikės tik apie 11 000 kietmetrių biomasės per metus.

Laukiam Energetikos ministerijos sprendimo dėl galimybės gaminti ir elektrą. Esam pateikę tam paraišką. Turime sąlygas įrengti apie 1 megavato galios generatorių, ir elektrą gaminti iš medienos dujų. Tokių generatorių Lietuvoje dar nėra. Įgyvendinus šį sumanymą, Ignalina taptų visiškai nepriklausoma. Ateityje iš biomasės dar būtų galima gaminti ir dujas automobiliams. Visas įgyvendintas energetikos paketas leis taupyti lėšas, kurių daugiau liks biudžete kitoms reikmėms.

Premjeras A. Butkevičius sveikino ignaliniečius su svarbių darbų pradžia, dėkojo merui B. Ropei už ryžtą ir puikiai organizuotą darbą bei įveiktas kliūtis:

– Ši diena svarbi mano politiniame gyvenime. Dar opozicijoje pradėjome rengti kvartalinės renovacijos programą. Bet ne visi merai, su ja supažindinti, tam pritarė. Ignalina – pirmoji, kuri Lietuvoje pradėjo įgyvendinti šią programą. Kitais metais renovuosime 2000 namų, programa tęsis iki 2020 m. Bet ateityje matome ir galimą problemą – darbo jėgos trūkumą. Todėl dabar visų uždavinys visomis priemonėmis raginti sugrįžti išvažiavusius į užsienį. Jei matysim, kad darbo jėgos trūksta, jau pradedam galvoti, kaip nustatyti įvažiavimo kvotas užsieniečiams dirbti statybose, bet tik renovacijos darbuose. Dėkoju rajono merui ir visiems, prisidėjusiems prie šios programos įgyvendinimo.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, dirbusi su „Ignalinos enervizijos“ programa, sakė:

– Malonu dalyvauti Ignalinoje, daugiabučių namų modernizavimo modelio įgyvendinimo sostinėje. Jūs mūsų planus ir programas dokumentuose pavertėte kūnu. Jūs pirmieji, į jus visi lygiuojasi. Kodėl Ignalina pirmoji? Čia yra komanda ir didžiulis mero indėlis. Be tikėjimo, be vado, be jėgų suvienijimo bendram tikslui darbo nebūtų. Ačiū ir Vyriausybei, kuri proceso nestabdo: reikiamus įstatymus priima per mėnesį, Vyriausybės nutarimus – per savaitę.

Renginio svečiai ir meras buvo paprašyti atlikti vieną renovacijos pradžios darbą – prie namo sienos pritvirtinti šiltinimo plokštę. Darbui vadovavo UAB „Dauniškis ir Ko“ direktoriaus pavaduotojas Pavelas Radlinskas. Minėta įmonė laimėjo konkursą Ignalinoje renovuoti trylika daugiabučių namų. Ji renovuos ir šį pirmąjį, Ligoninės g. 9-ąjį.

Po šios ceremonijos Ignalinos svečiai dar lankėsi Lietuvos žiemos sporto centre ir Palšėje, kur domėjosi ten įgyvendinamais infrastruktūros gerinimo projektais bei aptarė problemas. Palūšėje jau baigti rekonstruoti poilsio nameliai, tačiau priimti poilsiautojų dar negalima, nes dėl statybininkų kaltės niekaip neužbaigiamas ir apie metus vėluoja administracinio pastato modernizavimas, todėl negalima skelbti turizmo centro valdytojo konkurso. Premjeras pažadėjo išsamiau pasidomėti šia situacija ir padėti surasti galimus sprendimus.

Kadangi renginys vyko Gedulo ir Vilties dieną ir kultūros ministro Šarūno Biručio sumanymu 11.55 val. visoje šalyje skelbta tylos minutė (taip bus kasmet), ja sovietinio teroro aukas pagerbė ir renginio dalyviai.

Pabaigoje gražus suvenyras su Ignalinos herbo lelijomis įteiktas Premjerui, o viceministrei D. Matonienei ir Būsto energetikos taupymo agentūros direktoriui Valiui Serbentai – mero Padėkos raštai.

Ignalinos pavyzdžiu seka ir kitos Lietuvos savivaldybės. Iš viso šalyje iš pirmajame etape atrinktų 839 pastatų, jau pasirašytos sutartys su savivaldybėmis dėl investicinių planų rengimo 599 namams, o šį mėnesį bus sudarytos sutartys dar dėl 219. Planuojama, kad, įgyvendinant energetinio efektyvumo didinimo programas, iki metų pabaigos bus sudaryta sutarčių už pusę milijardo litų.

Autoriaus nuotr.