Skip to content

Janina su Jonu – be jokių monų 40 metų kartu

MI informacija

Ceikinių miestelyje gyvenantys Janina ir Jonas Tuskeniai, sako, po vienu stogu prieš keturis dešimtmečius suėję visai be monų, ir net ne todėl, kad judviejų abiejų nepaprasti vardai draugėn sudėti spinduliuoja dvigubai stipresnę energiją. O kad yra „Dievo išklausyti, palaiminti“ – neabejotina.

Artėjant Joninėms, visi suklūsta tik išgirdę Jono ar Janinos vardą – artėja ypatingas metas, kai kone kiekvienas norėtų bet vienai nakčiai tapti Jonu ar Janina. O mūsų pašnekovai Tuskeniai ypatingo dėmesio savo vardams neteikia ir netgi teigia, Jonines triukšmingai su draugais ir kaimynais švęsdavę tik kai namuose bėgiojo maži vaikai. „Dabar jau nebe tas. Nors gatvėje gyvena net aštuoni Jonai, taip ir nesueinam draugėn. Seniau kiekvienos šeimos vardai buvo perduodami iš kartos į kartą. Paskui ši mada pasikeitė. Aš nuo senų laikų nepateisinau ir dabar nepritariu, kai vaikams suteikiami tėvų vardai. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą ir privalo turėti tik jam skirtą vardą, o ne kaip kokią naštą, ne patį geriausią palikimą ar įpareigojimą gauti tėvo ar motinos vardą. Man atrodo, kad tokiu būdu užprogramuojamas žmogus ir jo, kaip asmenybės, vystymasis yra įrėminamas“, – svarsto Janina.

Jonas prisimena, kad maždaug prieš tris dešimtis metų atvažiavę studentai organizavo Jonines. „Štai tada, turbūt tą vienintelį kartą, pagal visas tradicijas ir šventėme Jonines, o šiaip tai tebūna smagus pasibuvimas draugų rate. Žmona dažnai per Jonines su kolektyvu išvažiuoja koncertuoti, tai aš dažniau vakaroju su kaimynais Jonais“, – juokiasi Jonas.

Nuoširdūs ir svetingi, visad energingi Janina ir Jonas niekada ir patys nepristinga dėmesio: juos lanko ir vaikai, ir kaimynai, ir draugai. Matyt, Dievulis atlygina ir tuo, kad Janina kaskart koncertuodama žmonėms dovanoja gerą nuotaiką, puikių emocijų. Su kaimynu pasidalintas džiaugsmas ir laimė visada grįžta dešimteriopai.

P. S. Viešint pas Tuskenius, ponas Jonas buvo ką tik sugrįžęs iš Norvegijos. Viešėjęs pas sūnų ir gaudęs žuvį, jos parsivežė ir į Ceikinius. Lietuviška duona ir norvegiška lašiša – puikus derinys Joninių stalui!

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *