Straipsnyje „Užsigulėjusios problemos „dygsta“ lyg piktžolės po lietaus“, spausdintame birželio 14 d., Nr. 45 (837), rašėme apie gyventojų rūpesčius, susijusius su didžiuliu nuotekų sistemos įrengimo projektu, apimančiu net 14 rajono gyvenviečių. Netrukus redakciją pasiekė ir visai kitokios nuomonės tuo pačiu klausimu. Grįžkime į Linkmenis.

Regis, problema buvo ta, kad vieno Liepų g. namo gyventoją ponią Jadvygą jau kurį kartą UAB „Ignalinos vanduo“, Linkmenų miestelyje vykdydamas nuotekų įrengimo darbus, vis palieka be centralizuotų nuotekų, t. y. neįtraukia į projektą. Moteris bandė jungtis savo lėšomis prie anksčiau įrengtos trasos, bet bebaigiant darbus paaiškėjo, jog ji bus naikinama. Pinigai – kaip į balą.

Bet štai jos kaimynė ponia Ryliškienė teigia, kad iš dalies rūpesčių visiems ir net patys sau pridarė ponios Jadvygos šeimos nariai. „Kalbu ne tik savo, bet ir kaimynų vardu. Manau, kad neteisinga kaltinti mus dėl pelkėta vietove virtusio keliuko, pro kurį UAB „Ignalinos vanduo“ negali nutiesti nuotekų trasos. Esmė ta, kad kalnuotoje vietovėje lietaus vanduo visada subėga į žemiausią vietą. Ta vieta yra mano namų valdos pakraštys, besiribojantis su kaimyne Jadvyga. Anksčiau buvo nutiesta pralaida per keliuką ir visas vanduo neužsistovėdamas grioveliu nutekėdavo į ežerą. Kartą ponios Jadvygos sūnus, kuris ir yra žemės, kuria tekėdavo vanduo, savininkas, užbetonavo pralaidą. Tokiu būdu visas vanduo pradėjo kauptis mano žemėje ir virto kūdra. Atsiradus vandens pertekliui, jis liejasi ir per kraštus. Bet ar mes esam kalti, kad lyja lietus ir kaupiasi lietaus vanduo? O srutų ten jokių nėra, nes jau seniai nieks gyvuliukų nebeturi“, – pasakojo ponia Ryliškienė.

Seniūnas Jonas Alekna patvirtino, kad iš tiesų vyksta kažkoks nesuprantamas konfliktas tarp kaimynų, bet, kaip žinia, kaimyniniai konfliktai beveik neišsprendžiami. „Seniai tą problemą sprendžiam visi. Buvome pakvietę ir aplinkos apsaugos agentūros vedėją Petrą Kazakevičių į pagalbą, bet geranoriški paraginimai ir patarimai mažai ką tepadėjo. Kai drėgnesnė vasara, tarkim, kaip pernai, toje natūraliai susiformavusioje kūdroje net ir antytės gyvena. Problema yra, bet bendro susitarimo rasti nepavyksta“, – teigia seniūnas J. Alekna.

Kažin, ar nepatiria žalos ir ponios Ryliškienės šeima, kai iš visos gatvės sutekantis lietaus vanduo kaupiasi jos namų valdoje, gal net ir augalus pūdo.

Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo P. Kazakevičiaus teigimu, toks pralaidos užtvenkimas yra savavališkas, bet, kita vertus, suprantamas ir L. Jurgelėno noras saugoti gamtą. „Kaimynai mėšlą iš tvartų dėdavo tiesiog lauke, neturėjo jokių duobių, tad visos srutos su lietaus vandeniu tikrai bėgdavo tiesiai į ežerą. Žmogus reikalavo kiekvieno namų ūkio įsivesti tvarką ir tada žadėjo pralaidą atkimšti. Dabar jau ir tų srutų turbūt nebėra, nes gyvuliukų gatvėje, matyt, nebeliko, tad kažkokie nuo senų laikų dirvožemyje likę srutų likučiai tikrai gamtai žalos nepadarys, todėl pats laikas būtų tą pralaidą sutvarkyti. Dar niekada vanduo netekėjo į kalną, o bėgdavo į žemiausią vietą. Apskritai, ten gyvenantys žmonės kažkaip linkę nepaisyti normų ribų, reikalavimų. Elgiasi savavališkai ir laikosi ambicijų, kurios tik aštrina problemą ir daro žalą gamtai. Jei nenorima diskutuoti, ieškoti kompromisų ir išspręsti problemos draugiškai, teks skirti baudas“, – teigia P. Kazakevičius.