Vieni pirmųjų prie Joninių laužo susirinko vidiškiečiai. Gal dėl to, kad pirmieji, vidiškiečiai buvo labai jau susikaustę ir net susirūpinę – išjudinti ilgai negalėjo net ir pati Milda Dikmonienė su „Keiziais“, nors lūpos šypsojos ir rankos plojo nepakartojamai humoro virtuozei Janinai Tuskenienei, žiūrovai kaip prikalti prie kėdžių sėdėjo. Matyt nuo Antaninių prasidėjusi šienapjūtė padarė savo… Iš Ceikinių atvykę Rūtos Mudinaitės žiogai su menine programa suteikė renginiui tikrai neįprasto žaismingumo, įvilko į savitą rūbą.

Pačiame ceikiniečių pasirodymo įkarštyje vidiškiečių minioje pasirodė visiems gerai pažįstamas veidas su barzda ir ąžuolo vainiku ant galvos. Pasirodė tikrai ne šiaip sau! Juk Joninės be Jono – ne Joninės. Į gimtąjį kraštą atvykęs MI redaktorius Jonas Baltakis tąkart tebuvo tik Jonas, vos spėjęs pasidabinti dar vienu vainiku, pasileido šokio ritmu. Paskui jį – ir kiti vidiškiečiai. Joninės įsibėgėjo. Pasveikinti dar trys Jonai ir Ceikinių Janina, burta, mėtant vainikus, ieškota paparčio žiedo… Koncertavo tą vakarą ir patys vidiškiečiai, džiaugtasi ir paties Seimo nario Šarūno Biručio gražiu sveikinimu švenčių proga, kurį perdavė jo padėjėja M. Dikmonienė.

Autorės  nuotr.