Skip to content

Saulė jau link rudens pasuko…

MI informacija

 

Jau spėjome atsisveikinti su pirmuoju kalendoriniu vasaros mėnesiu – birželiu, kuris buvo išskirtinis, kaip ir praėjusi žiema. Kai Vakarų Europoje vyravo vėsūs orai, o viduryje žemyno siautėjo didžiuliai potvyniai, mes mėgavomės labai šiltais orais. Tiesa, beveik kasdien kažkuris šalies kampelis gaudavo porciją krušos, siautėjo mini škvalai. O Joninės, kaip visuomet, kai kur praėjo su lietučiu, tik neįkyriu. Man, kaip nemažai daliai žmonių, tikra vasara baigiasi iki  Joninių. Nors po jų gali būti labai šilti ir gražūs orai, bet jau jaučiasi artėjančio rudens alsavimas. Rudens ženklai – po Joninių pradėję čirkšti naktiniai žiogai, įkyrus praėjusio savaitgalio rudeniškas lietus. Bet nusiminti nereikėtų, nes dar priešakyje liepa ir rugpjūtis, o pastaraisiais metais dar ir rugsėjį galima buvo priskirti vasarai. Nežinia kokia bus tolimesnė vasara, nes birželis nemažą dalį gražių dienų bus pasiskolinęs iš liepos.

Taigi buvo puiki galimybė pasidžiaugti gražiu birželiu, o tuo pačiu sočiai atsivalgyti daržo gėrybių, ypač braškių. Jau nuo pat pavasario pradžios buvo pranašaujama, kad braškės blogai peržiemojo, kad derlius vėluos 2–3 savaites. Nieko panašaus neatsitiko: ir peržiemojo, ir derėjo normaliai, ir laiku. Nors mano sodyba yra sąlyginai aukštoje vietovėje (virš 200 m), žemė daugiausiai šaltžemiai, smėlis, dalinai aukštų medžių pavėsyje, tad augti pagrindinėms kultūroms sąlygos labai nepalankios. Kada pavasaris beateitų – kovą ar vos ne gegužę – pirmąsias braškes ragauju birželio pirmomis dienomis, o bulves – per Jonines. Normaliais metais turint įvairaus ankstyvumo braškių veislių, braškiavimo sezoną galima tęsti 1,5 mėn. o šiemet dėl labai šilto birželio – praktiškai tik vieną mėnesį.

Šiemet labai palankūs metai daugumai žemės ūkio kultūrų, suprantama ten, kur neapsilankė kruša. O dar labiau palankūs metai plisti ligoms ir kenkėjams. Nepaprastai daug kolorado vabalų. Jei pernai jų mano bulvių plote atsirado vegetacijos viduryje ir visai nedaug, tai šiemet, vos pasirodžius bulvių daigams, jų begalės prisiveisė. Bene didžiausia sensacija – nepaprastai daug karkvabalių. Pajūris buvo nuklotas dešimtimis jų tonų, nes būdami silpnoki skrajūnai, bando perskristi per Baltijos jūrą į Švediją, tačiau bangos juos grąžino atgal į krantą. Panašaus reiškinio galima tikėtis po ketverių metų, jei bus palanki žiema, nes tokio ilgumo šio vabalo vystymosi ciklas.

Nors metai daugumai ūkininkų labai palankūs, bet bitininkai nelabai džiaugiasi būsimu medunešiu. Mat dauguma medingų augalų dėl šiltų orų beveik nužydėjo vienu metu ir su kiekviena diena žydinčių augalų mažėja, o kalendorinė vasara dar nė neįpusėjo. Baigia žydėti liepos, beliks tik viržiai. Laimės tie bitininkai, kurie pasikliovė ne vien gamtoje augančiais nektaringais augalais, bet turi pasisėję ir bandrenio, sirinio klemalio, facelijos, agurklės ir kt.

Gyvulių augintojai turėjo gerų dienų pasiruošti žolinių pašarų. Jei anksčiau rimta šienapjūtė prasidėdavo apie Jonines, tai dabar per pastaruosius dešimtmečius, dėl klimato kaitos, jau per Jonines galima ir iš atolo gaminti pašarus.

Kas pluša savo sklypuose, kas dairosi gėrybių gamtoje. Neblogai derėjo žemuogės, jau pasirodė mėlynės, avietės, voveraitės. Dabar pats metas pasidaryti atsargų žiemai iš miško gėrybių ir taip vienu kitu litu papildyti savo biudžetą.

Na, o gamtoje kasdien vis mažėja paukščių giesmių. Seniai nutilo lakštingalos, baigia savo giesmes devynbalsės, pirmoje liepos dekadoje baigs kukuoti gegutė. Visur girdėti jauniklių sparnuočių cypsintys, maisto prašantys balsai, kuriuos nuo vaikystės esu pakrikštijęs prašytukais, kai dar turėjau mini zoologijos sodą. Kai kurie giesmininkai jau antras vadas peri (strazdai, devynbalsės). Dangaus platybes smagiai raižo čiurliai. Dažnokai perėdami neaukštose stogų pakraigėse ir neapskaičiavę kritimo aukščio, jie atsiduria ant žemės, nuo kurios pakilti ne visuomet pavyksta. Radus tokį padarėlį, tereikia švystelėti jį kuo aukščiau į viršų ir palinkėti gero skrydžio, suprantama, apžiūrėjus ar nesužeistas sparnas. Jei čiurliai dar tik peri, tai varnėnai, pempės jau pasiruošę rudeninei migracijai.

Belieka visiems skaitytojams palinkėti geros vasaros, apie rudenį dar negalvoti, nors jis su kiekviena trumpėjančia diena artės ir artės.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje