Škvalas su žaibais ir kruša, sujaukęs daugelį Žemaitijos ir vidurio Lietuvos rajonų ir atnešęs šimtatūkstantinių nuostolių, mūsų kraštą aplenkė. Išsidūko pas žemaičius, subliuško, o gal per aukštai jam buvo pas aukštaičius kopti. Vietoj lauktos audros tik ramiai palijo. Baravykų naudai. Mat šie miško gražuoliai dabar bangom ritasi, internete yra pranešimų, kad baravykų nerenka, juos tiesiog šienauja, tiek jų daug. Netrūksta baravykų ir mūsų miškuose, į namus keliauja jų šimtai. Dygsta jau ir kiti grybai – raudonikiai, lepšiai, gudukai. Šis savaitgalis ir kita savaitė prognozuojama šilta, kai kuriom dienom net karšta, tad vasara dar pačiame jėgų žydėjime ir į rudens pusę nė nežiūri…

Šią savaitę vėl didžiuojamės, kad esame lietuviai. Šį jausmą stiprina mūsų plaukikė Rūta Meilutytė, savo pasaulio rekorduose skandindama varžoves, pripažintas pasaulio plaukimo žvaigždes. Kai jau pusfinalyje Rūta sudaužė pasaulio rekordą, temperamentingas italų komentatorius TV eteryje rėkte rėkė: „Oho! Kas darosi! Kiek tai lietuvei metų? 16?! O, mama mia!..“. O štai rusų komentatorius, pasiklydęs laike, kliedėjo. „Jeigu ne Rūta, Julija Jefimova (ji liko antra) dabar būtų pasaulio čempionė. Tačiau finalas vis tiek buvo puikus ir pergalingas. Juk jis baigėsi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pergale. Juk R. Meilutytės pergalėse ir naujuose Lietuvos rinktinės pasiekimuose yra ir dalis sovietinės mokyklos nuopelno“, – su logika prasilenkiantį teiginį pažėrė rusų žurnalistas. Rūta juk gimė 1997 m. – praėjus 7-eriems metams nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o pirmą kartą į baseiną įšoko dar po 7-erių – 2004 m. Be to, treniruojasi Anglijoje, tai kur čia sovietinė mokykla?

Dabar sportininkų pasiekimai atlyginami ir materialiai. Rūtai už pagerintą moterų 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą atiteko 25 tūkst. JAV dolerių premija (apie 65 tūkst. Lt), o už toje pačioje distancijoje iškovotą aukso medalį – dar 15 tūkst. JAV dolerių (apie 39 tūkst. Lt). Taigi bendras jos laimikis – jau daugiau nei 104 tūkst. Lt.

Jau rašėme, kad prieš kurį laiką internetinėje svetainėje surengtoje MI apklausoje dauguma respondentų pasisakė prieš euro įvedimą. Panašiai galvoja dauguma Lietuvos žmonių, tačiau valdžia, kokia jį bebūtų – dešinioji ar kairioji – turbūt kasnakt Lietuvą sapnuoja eurozonoje. Man zona kažkaip vis asocijuojasi su kalėjimu, kolonija. Ar nesijausime taip nuėję į tą eurozoną? Štai dar vienoje apklausoje šiuo klausimu kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą, asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos atliktas tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc. yra už, tačiau pastarasis rodiklis per metus beveik nepakito. Beveik pusė, arba 47 proc. mūsų šalies gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau. Vertindami teigiamas euro įvedimo pasekmes, 81 proc. Lietuvos piliečių minėjo, kad euro įvedimas bus patogesnis keliaujantiesiems į euro zonos šalis. Pusė lietuvių tiki, kad tai padės lengviau apsipirkti kitose eurą naudojančiose šalyse ir sudarys sąlygas paprastai palyginti kainas su kitomis euro zonos šalimis. Kas ketvirtas lietuvis pritarė, kad euro įvedimas apsaugos šalį nuo tarptautinių krizių. Bet daugiau gyventojų mato neigiamas euro zonos puses. Daugiausia nerimauja dėl piktnaudžiavimo, nustatant kainas po euro įvedimo, kad nacionalinės valiutos keitimas sukels daug asmeninių nepatogumų, o šalis dėl euro praras dalį savo identiteto ir gali prarasti ekonominės politikos kontrolę, aštuoni iš dešimties apklaustųjų įsitikinę, kad įvedus eurą kils kainos. Tai ar reikia mums to euro?..

Dvi dienas Palūšėje ežero bangas skros burlaiviai, o ant burių supsis besišypsanti vasara, Mielagėnai minės savo 245-ąjį gimtadienį, tverečėnai prisimins 1863 m. sukilimo metines ir Tarmių metus, tad šį savaitgalį nuobodžiauti neteks. O kam renginiai ir šventės neįdomūs – tiems moja miškas su savo vasaros turtais…

Tad gražaus ir turiningo savaitgalio!