Skip to content

Savivaldybėje aptarta afrikinio kiaulių maro grėsmė

MI informacija

Rugpjūčio 1 d. sušauktas neeilinis rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptarta situacija dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės. Komisijos pirmininkui – savivaldybės administracijos direktoriui Rimantui Mačiui – ir nariams: mero pavaduotojui Henrikui Šiaudiniu, taip pat savivaldybės administracijos, visuomenės sveikatos centro, miškų urėdijos, policijos, pasienio, priešgaisrinės apsaugos darbuotojams ir pareigūnams buvo pristatyta esama situacija, afrikinio kiaulių maro viruso paplitimas Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat aptartos jau vykdomos prevencinės priemonės bei galimi veiksmai, kurių atsakingos tarnybos turėtų imtis nustačius ligos židinį Lietuvos ir konkrečiai Ignalinos rajono teritorijoje. Išsamų pranešimą šiomis temomis pristatė Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-inspektorė Sigutė Valutkevičienė. „Situacija išties yra grėsminga, todėl kiekvienai tarnybai reikia būti gerai pasiruošus.“, – posėdžio pradžioje sakė tarnybos vadovas Laimutis Ragaišis.

Situacija rajone 

Ignalinos rajone registruoti 567 smulkūs kiaulių laikytojai (iš jų 311 – pasienio ruože), laikomų kiaulių – 1342. Rupinskų komplekse (UAB „Saerimner“) laikoma daugiau nei 19 tūkst. kiaulių. Ši įmonė jau laikosi sustiprintų saugumo priemonių. Šiais metais mūsų rajone jau ištirta 141 kiaulė smulkiuose ūkiuose, 64 – Rupinskų komplekse, taip pat 63 šernai. Tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rinkos vertinimo institutas.

Virusas žmogui nėra pavojingas

Afrikinis kiaulių maras (AFM) – labai užkrečiama virusinė gyvūnų liga, kuria užsikrėtę gali susirgti tik šernai ir kiaulės. Virusas plinta tiesioginio kontakto metu, yra pakankamai atsparus ir aplinkoje išsilaiko apie  5 mėnesius. Jo nešiotojai gali būti šernai, šunys, katės, stirnos, lapės, paukščiai, erkės. Galima užsikrėsti per produktus (maisto atliekas), pašarus, transportą ar kitą įrangą. Gydymas ir vakcinacija šiam susirgimui netaikomi, gyvūnų mirštamumas yra 100 proc. Taip vadinamasis slaptasis periodas nuo užsikrėtimo iki susirgimo trunka nuo 5 iki 15 dienų. Nors, kaip posėdyje sakė S. Valutkevičienė, AFM negali užsikrėsti žmonės, tačiau pats virusas gali mutuoti ir tapti kenksmingu ir žmogui.

Posėdžiauja rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.Viruso plitimas ir ekonominiai nuostoliai

Iki 2007 m. AFK virusas buvo aptinkamas tik Afrikoje, vėliau ėmė plisti ir į kitas šalis (Čečėniją, Gruziją, Rusiją). 2013 metų birželio 21 d. Baltarusijos pareigūnai pranešė, kad Baltarusijoje, Gardino srityje, Ivjevsko rajone esančiame Čiapun kaime, nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Įtarimų, kad ši liga plinta Baltarusijoje būta ir anksčiau, tačiau tokios informacijos atsakingi pareigūnai nepatvirtindavo. Minėtas kaimas yra maždaug už 40 km nuo pasienio. Antrasis židinys aptiktas netoli Vitebsko, Kopti kaime. Rusijos Federacijoje iki šių metų pradžios buvo užfiksuota apie 400 ligos židinių, šiuo metu šis skaičius išaugo iki 500 (sunaikinta 600 tūkst. kiaulių).

„Mūsų šaliai tai būtų ekonominė katastrofa“, – apie šios ligos galimo protrūkio Lietuvoje nuostolius kalbėjo L. Ragaišis. Eksporto uždraudimas, didelės išlaidos diagnostinėms, karantino ir apribojimo priemonėms, depopuliacijai (kritusių gyvulių naikinimui), kompensacijoms ir kt. Buvo pateikti pavyzdžiai apie nuostolius Rusijoje, kur kompensacijos už sunaikintus gyvulius siekia 1.7 mlrd. rublių, o netiesioginės išlaidos įvairioms priemonėms ir darbams – 300 mlrd. rublių. Žinoma, kaip buvo pastebėta, dar yra ir psichologiniai veiksniai: gyventojų nerimas, pasimetimas, baimė.

Apsaugos priemonės

Posėdyje akcentuota, kad kiaulių laikytojai ypatingai griežtai laikytųsi biosaugos reikalavimų, o pastebėję gyvulio ligos požymius nedelsdami praneštų veterinarijos gydytojui ar valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (nemokamas, visą parą veikiantis tel. 8~800 40403). Atidūs turėtų būti ir medžiotojai, miškininkai. Ypač didelė rizika kyla pasienio teritorijose. Specialistai pataria nedidelių ūkių savininkams geriau jau paskersti turimas kiaules, prieš tai informuoti maisto ir veterinarijos tarnybą, ir tik paaiškėjus tyrimų rezultatams, mėsą sunaudoti maistui. 

Posėdžio dalyviams pristatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko įsakymu patvirtintas neatidėliotinų priemonių planas. Tai didelis (114 psl.) dokumentas, kuriame pateikta žinoma informacija apie AKM, prevencinės priemonės, nustatyti tikslūs veiksmai, kurių reikėtų  imtis atsiradus įtarimams ar ligos židiniui. Posėdžio dalyviai aptarė, ką turėtų daryti kiekviena tarnyba. Pagalbos būtų prašoma ir iš seniūnijų, kariuomenės bei rajono įmonių. Taip pat suformuluoti klausimai, kuriuos būtina artimiausiu metu išsiaiškinti, kad vėliau nekiltų problemų.

Pastebėta, kad šiuo metu jau vykdoma nemažai priemonių: yra sugriežtinta kontrolė, imami papildomi mėginiai tyrimams, vykdomos tam tikros priemonės pasienio punktuose (dezinfekcija, maisto produktų kontrolė ir kt.). Kalbama ir apie papildomus būdus apsisaugoti nuo kiaules guldančio užkrato: specialios sienos statybas bei sukūrimą zonos (10 km palei Baltarusijos sieną), kurioje nebus galima laikyti nė vienos kiaulės.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *