Rugpjūtis gviešiasi sumušti lietuvišką karščio rekordą, kuris dabar yra 37,6 C. Vakar, sako, toks karštis vėl mus troškino, kaip balandėlius puode. Jis pasiekė stichijos lygį. Visa paguoda, kad nuo šiandienos orai žada keistis, vėsti, kaitros dulkes plaus ir lietus. Ką gi, klimato atšilimo efektas veikia išties efektyviai…

Nuo karščio nuleipo visa aktyvi politika, nėra įsimenančių įvykių, tad šįkart sugrįšiu savaite atgal, kai Lietuvoje viešėjo Izraelio prezidentas. Tačiau kalbėsiu ne apie vizitą, o kai kurias mintis, prikeltas tos viešnagės. Vi­zi­to metu Lie­tu­vos ži­niask­lai­da rašė ne tik apie dvi­ša­lius san­ty­kius, bet ir apie An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro nu­si­kal­tė­lius, žydšaudžius, ku­rių vis dar ak­ty­viai ieš­ko (ir ran­da) na­cių me­džio­to­jai. Daugiausiai ta medžiokle užsiima toks E. Zu­rof­fas. Kartais jo tos medžioklės me­to­dai atrodo drastiški, perdėm kategoriški, nepriimtini. Ta­čiau aiš­ku vie­na – kol tokia paieška  eg­zis­tuo­ja, nė vie­nas dar gy­vas pra­ėju­sio ka­ro nu­si­kal­tė­lis ne­ga­li bū­ti vi­siš­kai ra­mus. Čia ir bado mintis, kad taip pat turėtų būti ieškoma ir sovietinio teroro nusikaltėlių, tad mes, lie­tu­viai, pa­ty­rę raudoną prie­spau­dą, ga­lė­tu­me pa­si­mo­ky­ti iš žy­dų, kaip siek­ti tie­sos ir tei­sin­gu­mo. Tačiau rei­kė­tų la­bai įtemp­ti at­min­tį, kad prisimintume bent ke­lias nu­si­kal­tė­lių pa­var­des. Juk nu­si­kal­ti­mus Lie­tu­vai ir jos pi­lie­čiams pa­da­rė ne tik Rainių budelis Pe­tras Ras­la­nas, Sausio 13-osios kareivos Vla­di­mi­ras Us­chop­či­kas ir Bo­les­lo­vas Ma­ku­ti­no­vi­čius. Juk nekaltai kalinta, ištremta, apiplėšta buvo šimtai tūks­tan­čių žmo­nių.

Aktyvių kolaborantų bu­vo šim­tai, gal net tūks­tan­čiai. Dau­ge­lis jau pa­bai­gė sa­vo ap­gai­lė­ti­nus gy­ve­ni­mus, ki­ti  ne­pa­sie­kia­mi teisėsaugai, treti su­lau­kė to­kio am­žiaus, kad var­gu ar ga­li adek­va­čiai rea­guo­ti į baus­mes. Bet svar­biau­sia ne rea­li baus­mė, o vie­šu­mas. Is­to­ri­nis tei­sin­gu­mas. Jų ar­ti­mie­ji, anūkai, net ir pra­ėjus il­gam lai­kui, tu­ri su­ži­no­ti tie­są, kad jų se­ne­lis ar prosenelis ne vi­sa­da bu­vo žilas ge­ruo­lis, toks, koks dabar.

De­ja, šian­dien Lie­tu­vos žiniasklaidoje leng­viau ras­ti teks­tų, juo­di­nan­čių par­ti­za­nų ar Sausio 13-osios gynėjų at­mi­ni­mą, menkinančių sovietmečio disidentų darbus Štai tinklalapyje kgbveikla.lt pradėti skelbti buvę KGB agentai. Tačiau pažiūrėkite, kas ten spausdinama. Vien buvę agentai, kurie jau seniai mirę, nes beveik visų jų skelbiami gimimo metai – praėjusio amžiaus pradžios ar net XIX a. pabaigos. Ką duoda toks „viešumas“? Pastaruoju metu vyko keletas buvusių stribų, kaltų dėl partizanų žuvimo, teismų. Bet verkšlenimo, kam teisti tuos sukriošusius senius, buvo daugiau. Pasikartosiu – svarbu ne bausmės dydis, o pats procesas, viešumas, teisingumas. Yra ir dar viena nekintanti tiesa – jei iš istorijos nepasimokoma, ji pasikartoja.

Dau­ge­ly­je Lie­tu­vos įstai­gų vis dar dar­buo­ja­si oku­pa­ci­nio re­ži­mo veikėjai ar jam simpatizuojantys. Liūd­na pripažinti, kad lietuviškos lius­tra­ci­jos bur­bu­las spro­go. Dar liūd­niau išgirsti buvusio seno tremtinio ar politinio kalinio repliką, kad šian­dien mū­sų tė­vų vir­ši­nin­kų vai­kai ta­po mū­sų vir­ši­nin­kais. Belieka ti­kė­tis, kad ir mes sulauksime tos die­nos, kai žydšaudžių li­ki­mo su­lauks ir so­vie­ti­nio te­ro­ro pla­nuo­to­jai bei vyk­dy­to­jai…

Lietuvoje vėl dega bažnyčios. Vakar 3.40 val. užsidegė ir supleškėjo Balbieriškio bažnyčia Prienų r. Ją gesinant sužaloti du ugniagesiai. Gaisro priežastis gliaudo Vilniaus kriminalistai…

Kadangi šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, pirmoji mokslo diena perkelta į pirmadienį, rugsėjo 2-ąją. Mokslo pradžia pabėgo ir nuo draudimo pardavinėti alkoholį. Kadangi įstatyme parašyta, kad alkoholiu prekyba draudžiama ne pirmąją mokslo metų dieną, o būtent rugsėjo 1-ąją, tai tą dieną bus „sausa“, o rugsėjo 2-ąją – gerk – nenoriu…

Gaivaus savaitgalio!