Skip to content

Kaip sutramdyti siautėjančius telefoninius sukčius?

Jonas BALTAKIS

Jie nesiliauja skambinti rajono gyventojams. Vien liepą rajono policijos komisariato pareigūnai užregistravo 7 atvejus, kai sukčiai skambino į gyventojų laidinius telefonus. Visais atvejais gyventojai buvo budrūs, nepatikėjo sukčiais ir pranešė policijai dėl informacijos. Tačiau rugpjūčio 1 d. 79-erių ignalinietė jų kerams neatsilaikė. Senolei paskambino vyriškis, kuris prisistatė ligoninės darbuotoju ir paaiškino, jog jos anūkas, krisdamas nuo laiptų, sužalojo mergaitę ir susižalojo pats. Moteris nepažįstamajam, kuris susitarus atvyko į jos namus, atidavė 1000 Lt ir aukso dirbinius. Žala – 3 000 Lt. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors pareigūnai per žiniasklaidos priemones skelbia apie padažnėjusius sukčių bandymus iš gyventojų apgaule išvilioti pinigus, tačiau gyventojai dar patenka į apgavikų pinkles.

Didysis kombinatorius Ostapas Benderis XX a. pradžioje paviešinęs machinacijų pradžiamokslį, vargu ar galėjo tikėtis tokio būrio savo pasekėjų. Dabartiniams aferistams taip pat nestinga išradingumo, kuris papildomas ir šiuolaikinėmis technologijomis. Teisėsaugos kova su telefoniniais sukčiais labiau primena kovą su vėjo malūnais. Nesusitvarkanti valdžia ar tuo labiau policija verčia problemą spręsti kitų valstybių pavyzdžiu. Tarkim, kai kuriose šalyse kiekviena telefono SIM kortelė identifikuojama.

Sukčiavimo schema nesudėtinga. Telefonu su auka (dažniausiai su garbaus amžiaus senoliu) kartais kalba dviese, vienas kitam perduodami telefoną. Sukuria įtampą, esą šiuo metu yra sulaikytas artimas giminaitis, kuris esą padarė žalos kitiems. Pasako, kad netrukus ateis žmogus, kuriam reikia įduoti tokią tai sumą pinigų. Pastarasis būna apmokytas, kad paėmęs pinigus, juos kuo greičiau atiduotų kitam asmeniui. Ir viskas. Sulaikius tą ėmėją, pastarasis nieko negali papasakoti: kažkas paskambino, paprašė, o jis nežino, nei kodėl, nei kas. Jei pasiseka išvilioti didesnę sumą, už darbą jis gauna savo užmokestį. Dažnai paimti pinigus iš aukos atsiunčiamas laisvėje esantis „zeko“ draugelis ar giminaitis.

Pareigūnai žino, kad telefoninių sukčių oazė – Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namai. Pernai pareigūnai buvo suskaičiavę, kad visą Lietuvą šokdina maždaug 50 sukčių, bausmę atliekančių įkalinimo įstaigose. Realybė paprasta – kol nuteistųjų ryšys su pasauliu bus atviras, tol telefoniniai sukčiai tuštins patiklesnių žmonių santaupas. Išaiškinama apie pusę sukčiavimo atvejų. Liūdniausia, kad dažniausiai nukentėjusiems žalos nebūna iš ko atlyginti. Pataisos namuose kalintys sukčiai – dažniausiai beturčiai. Be to, jiems priteisti civiliniai ieškiniai ankstesnėse bylose. Tikimybė kada nors iš nieko neturinčio ir niekur nedirbančio sukčiaus atgauti prarastus pinigus lygi nuliui. Rekordinė šiemet sukčių išviliota suma iš vieno asmens – 311 tūkst. litų.

Kalėjimuose įdiegta ryšio blokavimo sistema nepasiteisino, dabar lyg ir žadamos naujos milijoninės investicijos jai, tačiau belieka gūžčioti pečiais. Kalėjimų administracijos nedega noru, kad tos sistemos veiktų efektyviai, nes blokavimo sistemos blokuoja ne tik kalinių, bet ir jų pačių telefonus. Mobiliukai kaliniams neturi patekti, bet patenka. Jie įvairiais būdais permetami per kalėjimų tvoras arba už atlygi kaliniams juos perduoda nesąžiningi kalėjimų darbuotojai.

Telefoninių sukčiavimo atvejų tikrai sumažėtų, jei būtų įvesta išankstinio mokėjimo kortelių pirkėjų registracija. Iniciatyvai pritaria ir policijos pareigūnai, kurie šiuos duomenis galėtų pasitelkti ir kitų nusikaltimų tyrimams. Manoma, kad išankstinio mokėjimo kortelių pirkėjų registracija žymiai sumažintų tokių skambučių ir šansus rasti patiklių žmonių. Pasitelkus dar ir kitus kovos su telefoniniais sukčiais būdus, šių nusikaltimų skaičių būtų galima sumažinti iki minimumo.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *