– Man (vyrui) ir mano vaiko motinai gimė vaikas. Susituokę nebuvome. Šiuo metu vaikui 5-eri metai. Mano vaikas su motina gyvena Vilniuje, aš gyvenu ir dirbu Ignalinoje. Pastaruosius dvejus metus su vaiku turiu itin mažai galimybių bendrauti, nes vaiko motina tam ne tik nesudaro sąlygų, bet ir įvairiais būdais trukdo man matytis su juo, kartu leisti laiką, dalyvauti jį auklėjant ir pan. Kaip patarsite elgtis? Kur kreiptis? Kaip nustatyti bendravimo su vaiku tvarką? Ar už tai reikia mokėti?

Eugenijus GAŠČENKA

ATSKIRAI GYVENANČIŲ TĖVŲ TEISĖ BENDRAUTI SU VAIKU IR DALYVAUTI JĮ AUKLĖJANT

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 dalyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.

Panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.170 str., kuriame nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.

Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.

Jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (LR CK 3.163 str. 4 dalis).

BENDRAVIMO SU VAIKU TVARKOS NUSTATYMAS TEISMINE TVARKA

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str. 4 dalis).

Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ir susituokę, ir nutraukę santuoką ar niekada jos nesudarę tėvai turi vienodą teisę ir pareigą bendrauti su vaiku (vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais) ir dalyvauti jį auklėjant.

Jei nesutariate dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarkos, turite teisę su ieškiniu kreiptis į atsakovo (vaiko motinos) gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Už tokio pobūdžio ieškinį mokėtinas 144,00 Lt žyminis mokestis.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Pageidaujate privačios teisinės konsultacijos? Registruokitės telefonu 8~624 83459.

 Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2013 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.