Tradicinė vasaros ir abiturientų palydų šventė penktadienį prasidėjo kraštiečių menininkų darbų parodų atidarymu Ignalinos krašto muziejuje. Čia išvysite grafiko Jono Buroko, fotografo Alfredo Girdziušo, keramikės Almos Daukšaitės-Mirzienės, dailininkų Mindaugo Skudučio ir Rimanto Skunčiko, drabužių dizainerės Danguolės Bukėnaitės darbų parodas. Jų turtingumas ir vyravusi šilta aplinka menininkų draugijoje prašosi atskiro rašinio, kurį spausdinsime kituose MI numeriuose. O kol kas – parodos veiks dar ilgai, tad jas išties verta aplankyti.
Linkėjo studijuoti, o ne studentauti
Palydėtuvės toliau tęstos Laisvės aikštėje. Pieštų ir tikrų obuolių pintinėmis dekoruotoje scenoje tą pavakarę šeimininkavo obuolio kultas. Vedėjai vis traukė ir traukė iš įvairių tautų mitų atklydusias sentencijas ir pasakojimus apie obuolius. Apie juos, pasirodo, tiek daug gražių pasakojimų prikurta, reikšmių prigalvota, jog atrodo, kad visas pasaulis – didelis gražus obuolys. Visi tądien pabuvoję scenoje (kalbėję, dainavę, muzikavę) nulipdami nuo jos iš stovėjusių pintinių dovanų gaudavo po obuolį.
Kalbėti pakviestas rajono meras Bronis Ropė savo sveikinimus ir palinkėjimus taip pat pradėjo nuo kraštiečių kūrybos parodų: „Šiemet šią tradicinę palydų šventę susiejome su mūsų kraštiečiais, pakvietėme juos dalyvauti parodoje. Malonu, kad daugelis atsiliepė. Manau, šis žingsnis paskatins vystytis dar glaudesniems ryšiams su garsiais iš rajono kilusiais žmonėmis. Grįžtant prie šventės temos, džiugu, kad šiųmetė vasara buvo puiki abitūros egzaminus laikiusiems, stojusiems mokytis toliau, kur norėjo, kur svajojo. Linkiu mūsų abiturientams pasiekti maksimalių gyvenimo rezultatų“.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė taip pat su glėbiu linkėjimų į sceną pakilo: „Kas atėjot tik vasaros palydėti, linkiu, kad ruduo nebūtų niūrus, o būtų šiltas, kvapnus kaip šie obuoliai ir prasmingas. Kas atėjote abiturientų palydėti, linkiu neliūdėti, nenusivilti, nes jie kaip paukščiai – sugrįžta. O tiems, kurie jau pakėlėte sparnus ir žinote savojo skrydžio kryptį, linkėčiau greičiau nuskristi, įsikurti, įleisti šaknis naujose gyvenimo vietose. Dar labiau linkėčiau studijuoti, o ne studentauti, bent jau pirmuose kursuose“.
Toliau, pasak pačios R. Lisauskienės, ji susirinkusius supažindino su nuobodžiais, bet būtinais skaičiais, egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas statistika. „Egzaminai šiemet vyko tvarkingai, be netikėtumų. Šiemet net keturi abiturientai viską išlaikė šimtukais (pernai buvo 2). Pasirinkę ir laikę geografijos, vokiečių ir rusų kalbos egzaminus – visi juos išlaikė. Sunkiau buvo su informacinėmis technologijomis, prasčiau su fizika. Blogesni įvertinimai yra Dūkšte ir Daugėliškyje, ypač puikūs Ignalinos ir Didžiasalio gimnazijose.
Į aukštąsias ir kitas mokyklas įstojo apie 66 proc. abiturientų. 18 proc. niekur nesimokys, dirbs, tarnaus kariuomenėje, augins jau savo vaikus. Daugiausiai ignaliniečių abiturientų (14) įstojo į Vilniaus universitetą, po 6 studijuos M. Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetuose, po 5 – Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetuose, net 39 pasirinko dvi Vilniaus ar Utenos kolegijas, 2 ignaliniečiai vyksta studijuoti į užsienį. Dar 13 pasirinko profesines technikos mokyklas“, – vardino vedėja.
Vilniaus edukologijos universiteto rektorius, profesorius, hab. dr. Algirdas Gaižutis dėkojo mokytojams, puikiai paruošusiems Ignalinos jaunimą. „Toliau jau mūsų užduotis jiems suteikti sparnus, padėti įgyvendinti jų jaunatviškus planus ir svajones, pasirūpinti, kad jaunuoliai taptų inteligentiškais žmonėmis, tauriais savo šalies patriotais. Dėkoju ir tėveliams bei seneliams, kurie savo auklėjimu vaikams suteikė didžiulę dvasinę investiciją, kuri yra net svarbesnė už finansines investicijas“, – sakė dr. A. Gaižutis.
Gražių linkėjimų pažėrė ir kraštietis, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas: „Mokykitės ir dirbkit taip, kad mūsų kraštas ir gimtoji Ignalina ir toliau gražėtų.
Palydimiems abiturientams atstovavo Gintarė Rezgytė ir Valerija Možeika. Gintarė visus pasveikino ir Ignalinai už išaugintus sparnus tolimesniam skrydžiui dėkojo dainomis, o Valerija sakė: „Tikiuosi, kad rinkdamiesi tolesnį kelią padarėme tinkamus pasirinkimus ir po kurio laiko nesigailėsime dėl savo pasirinkimo, dėl to nekils abejonių. O jei suklydome, pradėsime viską nuo pradžių. Tėvams ir mokytojams, kurie jaudinosi ir jaudinasi dėl mūsų, norime pažadėti, kad, pasak Juozo Erlicko, mes kilsim, sulaukę rudens, į didelį kelią, į platų, kilsim tikrai, o į savąją Ignaliną, tikiuosi, norėsime vėl ir vėl sugrįžti ir mūsų čia lauks“.
Muzika iki vidurnakčio
Toliau prasidėjo koncertinė šventės dalis. Muzikavo Zarasų grupė „Baltos varnos“. Jų muzika pakankamai profesionali, dainuoja daug savo kūrybos dainų, groja gyvai, tačiau, ne vieno žiūrovo nuomone, jų programa – nelabai tinkanti šiai progai. Pasigesta gyvesnės, linksmesnės muzikos.
Žinomas lietuvių ir užsienio autorių dainas dainavo viešnia iš Panevėžio Sigutė Vaičiulytė, jaunimą audrino grupė „Dar“, o vakaras baigėsi diskoteka, šėlusia iki pat vidurnakčio. Putojo gira (tik ji), prekybininkai siūlė karštos karkos, dešrelių, įvairiausių troškinių, šaltų užkandžių. Vaikai dūko visą savaitę aikštėje veikusiame pramogų miestelyje, kuris, pasak kai kurių tėvų, iš jų kišenių ištraukė nemenką pluoštelį šlamančių.
Dvi valandos sportinių aistrų
Kol muziejuje buvo atidaromos kraštiečių parodos, Laisvės aikštėje, skambant nuotaikingai muzikai, kūpėjo sportinės aistros – vyko daugybės sporto šakų varžybos, privilioję būrius jaunimo.
Gausiausias miestelėnų būrys bandė rankų miklumą ir akies taiklumą – rungėsi į taikinį mėtydami strėlytes. Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, o nugalėtoju tapo Rimantas Guobys, surinkęs 372 taškus. Nedaug nuo jo atsiliko ir Neįgaliųjų draugijos atstovas Rimtautas Vaickus, taip pat Skirmantas Bielinis.
Nemažai mėgėjų susėdo prie šaškių lentų, tarp jų buvo ir jau žinomų, pripažintų šio žaidimo atstovų, kaip daugkartinis įvairių šaškių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas Bernardas Kardelis. Nedaugeliui jį pavyko įveikti ir šįkart. Įdomiausiai vyko jo finalinė kova su vienintele dalyvavusia moterimi, Ignalinos visuomenės sveikatos biuro vedėja Edita Ryliškiene. Ji dalyvauja daugelyje renginių, bet žaidžiant šaškėmis neteko matyti. Nors Bernardui Edita atkakliai priešinosi, bet nugalėti jo nepavyko. Dėl to ji nė kiek nesusikrimto, sakė, jai tiesiog norėjosi išmėginti jėgas su patyrusiu meistru, o laimėtas sidabras ją džiugino ne mažiau, nei būtų džiuginęs aukso medalis. Bronzą laimėjo… futbolininkas Deividas Galubickas.
Įdomiai vyko ir šachmatininkų varžybos. Galima buvo iš anksto nuspėti, kad jas laimės daugkartinis šio žaidimo rajono čempionas Valdemaras Rusinas. Taip ir atsitiko. Sidabro medalį iškovojo Sporto skyriaus atstovas ir varžybų organizatorius Mantas Ilgūnas. Maloniai nustebino pirmąkart matyta Aurelija Vilkelytė, laimėjusi trečiąją vietą.
Rankų lenkimo rungtyje galinėjosi 8 dalyviai. Niekam nepavyko įveikti Grikiapelės kaimo stipruolio Pauliaus Kindurio. Atkakliausiai jam pasipriešino kaunietis Dmitrijus Šechunovas. Bronzos medalis atiteko šios rungties nugalėtojo broliui Justinui.
Dviračio manevravimo rungtyje geriausiai sekėsi Džiugui Luneckui, o futbolo kamuolį ore, nenumetęs ant grindinio, ilgiausiai išlaikė Edgaras Panavas. Jis, beje, laimėjo ir badmintono turnyrą.
Daug žiūrovų aplink save į ratą subūrė sostinės gatvės akrobatų klubo „Project Mayhem“ raumeningų vaikinų meistriškas pasirodymas, atliekant sudėtingus pratimus. Šių akrobatų klubas yra sėkmingai dalyvavęs ir tarptautiniuose renginiuose, todėl buvo įdomu stebėti jų jėgos pratimus, ištvermę.
Po varžybų jų nugalėtojai apdovanoti medaliais, taurėmis ir specialiais prizais. Vasaros ir abiturientų palydų šventės metu juos įteikė Kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas ir varžybų teisėjas Mantas Ilgūnas.
Autorių nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!