Paskutinę vasaros dieną Krikonių kaime, ties melduose šnarančia Kančioginos upele, buvo didelis sujudimas. Kaimas rinkosi į jau tapusią tradicine, bendruomenės organizuojamą, vasaros palydų šventę. Visada ji prasidėdavo krikščioniškai – šv. Mišiomis kaimo kapinėse. Ir šįkart čia susirinkta, tačiau prieš tai krikoniškiai ir jų draugai iš kitų benduomenių – Ceikinių, Kančiogino, Mielagėnų – plušėjo rengdami sveiko maisto vaišes, įvairias rudeniškas puošmenas iš daržovių ir vaisių. Kiekviena bendruomenė rengė savo stalą (krikoniškiai jų padengė net tris), kad išmone ir kulinarijos žiniomis nustebintų kaimynus, patys pasijustų oriai, ne iš kelmo spirti.

Šį jų triūsą nutraukė laikas, nurodytą valandą pakvietęs prie kapinių koplyčios, kur už krikoniškius – gyvuosius ir mirusius – šv. Mišias aukojo Mielagėnų klebonas kun. Marijonas Savickas ir jo pagalbininkas kun. Antanas Valatka. Kunigas Marijonas priminė, kad tądien minėta ir Laisvės diena, kai po 20 metų Lietuvą po pusės amžiaus okupacijos paliko sovietų kariuomenė. Krikonių kapinės įdomios tuo, kad 1941 m., pirmosiomis karo dienomis, čia buvo sušaudyta ir kapinėse palaidota apie 20 lietuvių karių, atsisakiusių kartu su raudonąja armija trauktis iš Lietuvos. Juos sušaudė „savi“ – enkavėdistai.

Po maldos šventės dalyviai sugrįžo į jos vietą, kur pasitiko savo rankomis įkurta lauko kavinė (bendruomenės stalai su sveiko maisto gardumynais) ir muzikantai: du Petrai – tėvas ir sūnus Bernatavičiai iš Bėčiūnų. Verta pasakyti apie dar vieną krikoniškių originalią išmonę. Stalai – tai staltiesėmis apdengti didieji šieno „cukai“, žalioje pievoje atrodę labai žaviai.

Pirmiausia Krikonių bendruomenės pirmininkė Alma Nevierienė pagerbė kaimo 2013 m. jubiliatus: 80-metį svenčiantį Algirdą Vanagą, 70-ties sulaukusį Vytautą Mačėną, jaunesnius metus švenčiančius Bronių Cicėną bei Leoną ir Marytę Apyvalas.

Nepamiršti kaimo ūkininkai, savo darbu ir parama bendruomenei gražinantys, puoselėjantys Krikonis. Tai Saulius ir Elytė Bukauskai, Sigita ir Rimas Filipavičiai. Inga ir Eduardas Rimašai. Šventės organizavimas – daugelio rankų darbas ir rūpestis. Juolab, kad, pasak A. Nevierienės, planuotos ir žadėtos paramos iš rajono savivaldybės paskutiniu metu (prieš tris dienas iki šventės) negauta, tad teko pasikliauti rėmėjų dosnumu. Tad dar dėkota Juozui Nevierui, Jonui ir Danutei Butavičiams, gydytojui Leonardui Varnui, kaimo gyventojams Ingai ir Virgiui Apyvaloms, Astai Vanagaitei, Algiui Černiauskui, Vilhelminai Vanagienei, Astos Rėksnienės šeimai, Rimai Luneckienei, Linutei ir Tadui Bukauskams, Leonorai Bagdonienei, Česlovai ir Onutei iš Juodgalvių k., Mildai Tumėnienei, Mielagėnų, Ceikinių ir Kančiogino kaimo bendruomenėms, Ignalinos sveikuolių klubo „Lobelija“ atstovams,  draugams ir visiems geros valios žmonėms.

Krikoniškius sveikino atvykę svečiai: Mielagėnų seniūnė Milda Bielinienė, Mielagėnų bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė, Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės visuomeninė padėjėja Dalia Savickaitė (ji seimūnės padėkos raštus įteikė klebonui M. Savickui ir bendruomenės vairininkei A. Nevierienei), kunigas Marijonas ir Seimo nario, kultūros ministro Šarūno Biručio padėjėja Milda Dikmonienė. Ji, perdavusi ministro linkėjimus ir dovanas, sakė: „Kaimas – Lietuvos savastis. Išnaikinsim kaimą, išnaikinsim Lietuvos dvasią. Labai džiaugiuosi, kad Mielagėnų krašte yra daug veiklių žmonių, tokių, kaip Alma, kuri ir iš kirvio sriubą gali išvirti. Kitaip – su minimaliomis galimybėmis dideles šventes surengti“.

Po kalbų ir sveikinimų atėjo metas pažiūrėti, kas ant tų „sveikų“ stalų padėta. Kiekvienam stalui reikėjo prisistatyti, sugalvoti pavadinimą, papasakoti, kas, iš ko ir kaip pagaminta. Visiems stalams išmonės tai padaryti užteko, tik kažkodėl Ceikinių bendruomenės jaunimas, parengęs visai gražų stalą, pakviesti jį pristatyti, sušoko į autobusėlį ir išvažiavo. Pasigirdo net vienas kitas kikenantis balsas: „Žiūrėkit, pabėgo…“

O ant stalų – tik pažiūrėjus jau seilė tįso, akyse nuo įvairovės mirgėjo. Viskas iš vaisių, daržovių, žolelių. Ragavo, valgė visi, net ausys linko.

Visą laiką, su pertraukomis sveikinimams ar valgių pristatymui, grojo ir dainavo Petrų duetas. Visos dainos – šlageriai, jei ne visiems, tai daugumai žinomos, todėl ne vienas ir dainininkams pritarė. O kai suskambo „Giminės“, visi šventės dalyviai, už rankų susikibę, traukė iš visos širdies, visa krūtine.

Autoriaus nuotr.