Mieli Tautiečiai! Žinome, kaip mūsų folklorui reikalingi tautiniai muzikos instrumentai – armonikos, bandonijos, smuikai ir kt. Aukštaitijoje naudojama daugiausia Tulos arba žymiai pranašesnės bebaigiančios išnykti Sankt Peterburgo meistrų konstrukcijos armonikos (SPKA).

Nežabota tarybinė melioracija, naikindama samanotas bakūžėles, sunaikino neįkainojamą senųjų tautos meistrų etnografinį palikimą, nes jose buvo saugomas iš esmės visas muziejinis turtas. Smuikai, originalūs laikrodžiai, Peterburgo armonikos ir kiti sendaikčiai atsidūrė giliai melioratorių išraustų tranšėjų šąšlavyne. Šios vertybės smilkdavo ištisas savaites.

Tik per stebuklą keletas Sankt Peterburgo konstrukcijos armonikų išsilaikė iki mūsų dienų merdinčių senolių rankose. Turime būti dėkingi Utenos etnomuzikologams, gerb. Raimondui ir Rimai Garsonams, kuriantiems jaunųjų armonininkų ansambliuką, kuriame grojama ir su išnykstančiomis Peterburgo armonikomis.

Labai gaila, bet po Atgimimo Lietuvoje atsirado absoliučiai nieko apie muziką nenusimanančių komersantų, kurie iš bemirštančių senelių arba našlių supirkinėja Peterburgo armonikas, senesnius Leningrado, Maskvos konstruktorių smuikus, laikrodžius bei kitokias dar išlikusias vertybes ir… gabena į turgų, taip pat ir SPKA, kurios muzikantui mėgėjui, juolab pensininkui, tampa nebeįperkamos, o taip nenaudojamas instrumentas žūsta kokio nemokšos kolencionieriaus lentynoje.

Ar ne folkloro naikinimas? Pavyzdžiui, vienas tūlas Panevėžyje rūsyje laiko sukrovęs lentynose net 38 armonikas. Dvi Sankt Peterburgo armonikos jau kapitaliai supuvo, tačiau komersantas už jas dar tikisi gauti normalių armonikų vertės kainą.

Kardinalus klausimas: ar ne laikas pažaboti tokius „verslininkus“, kad ir… konfiskuojant jų „turtą“ ir jį atiduodant muziejui? Bet tai – ne geriausia išeitis, būtų geriau atiduoti muzikantams mėgėjams – padovanoti arba leisti nusipirkti prieinama kaina, nes muzikos instrumentas turi būti naudojamas, kitaip – supus. Būtų galima apmokestinti komersantą pagal instrumento vertę ir atiduoti. Vienok, geriausia išeitis (gal tik per vėlai sugalvota, bet geriau vėliau, negu…) įkurti išlikusių sendaikčių ir kitų vertybių kaip savitą globos draugiją ar kažką panašaus. Reikėtų pagalvoti.

Labai prašyčiau, gerb. tautiečiai, pareikšti savo nuomonę šiuo aktualiu klausimu.

* Autoriaus prašymu, pavardė pakeista.