Skip to content

Per brangios „klaidos“

MI informacija

Blogai padarėme, reikėtų ištaisyti. Tačiau negalime taisyti, nes tai daug kainavo.

Štai tokia valdžios ponų nuomonė. Jeigu ką nors padarei ne taip, nieko keisti nebegalima, nes tada reikėtų pripažinti, kad pinigai buvo išmesti į balą.

Bet ne, pasakyti, kad pinigai buvo išmesti į balą – tai nieko nepasakyti. Juk paprastai tie pinigai nusėda taip pat ir valdžios ponų kišenėse.

Kalbame apie bendrąjį pagalbos telefoną 112. Anksčiau, netobulais laikais, visi žinojo, kur skambinti, bėdai nutikus. Gaisras – 01, banditai – 02, liga – 03.

Tačiau ėjo laikas, ir valdžia nusprendė, kad žmonės kvailėja ir trijų telefonų prisiminti negali. Nusprendė, kad visų bėdų bus galima išspręsti, paskambinus vienu telefonu – 112, ir pavadino jį bendruoju pagalbos telefonu.

Ir dabar, bet kokiai bėdai nutikus, sukvailėję (valdžios nukvailinti) žmonės skambina tuo telefonu ir aiškina, kas atsitiko. Tada Bendrojo Pagalbos Centro darbuotojas sujungia žmogų su atitinkama institucija. Žmogelis vėl aiškina. O laikas eina, namas vis smagiau įsidega, banditai baigia savo juodą darbą, ligonis išleidžia paskutinį kvapą…

Greitukės gydytojai taip ir pasakė: grąžinkite mums atskirą numerį, nes kol operatoriai junginėja, laikas eina, ir pagalba gali pavėluoti.

Tačiau vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, kuris, žinia, geriau už medikus nusimano, kam reikia skambinti, norint prisišaukti pagalbą ligoniui, pareiškė, kad to daryti negalima. Ne todėl, kad taip būtų blogiau, Ne, jis pasakė tiesą: negalima, nes vieno numerio įvedimas kainavo milijonus. Už kvailystę jau sumokėta, ir todėl ji turi likti.

Suprantama, tai kainavo daug – reikėjo supirkti atitinkamą įrangą, išnuomoti patalpas, pasamdyti žmones. Tai ir dabar kainuoja nemažai, nes reikia mokėti patalpų nuomą, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams. Atrodytų, padarei kvailystę – ištaisyk. 

Ne, mums aiškinama, kad taip padaryta, einant į Europą. Tačiau per radiją girdėjau, kad tokia nesąmonė yra tik dviejose Europos šalyse. Kuriose – internete net neradau. Tik galiu pridėti, kad prie tokios tvarkos pereidinėja Rusija.

Tada kam šito reikėjo?

O kam įvairioms organizacijoms prireikė Vilniuje įsikūrusių skambučių centrų? Dabar, sakysm, ir elektrikams tiesiai į Ignaliną nepaskambinsi, tik per Vilnių. Ten užrašo, kas atsitiko, ir perduoda į Uteną. Utena siunčia brigadą gedimo taisyti. Sužinojusi telefoną Utenoje, kartą paskambinau tiesiai, tai manęs paprašė smulkiau paaiškinti, kur ir kas sugedo. Ignaliniečiai kiekvieną stulpą žinojo, o uteniškiai, aišku, to negali žinoti…

Paštas irgi centralizavosi. Kartą norėjau paskambinti, kad pašto tą dieną nevežtų, pati užvažiuosiu ir pasiimsiu. Pasirodo, irgi jau viskas per Vilnių. Paskambinusi išklausiau „maldelę“, kad mano saugumui pokalbis bus įrašomas (irgi aparatūrą reikėjo pirkti!), o paskui išgirdau: „Dabar visi operatoriai užimti, prašome palaukti“. Ir padėjau ragelį: kodėl man papildomai mokėti už telefoną?

Tad, mano nuomone, atskiro greitosios pagalbos telefono negalima grąžinti dėl dviejų priežasčių. Viena – bendrojo numerio įrengimui tikrai buvo išleisti milijonai, ir, kaip sakoma, kas gali paneigti, kad dalis tų milijonų nenukeliavo į užsakovų kišenes? Kaip, beje, ir kitais atvejais, kai kuriami skambučių centrai. Visą įrangą reikia aptarnauti, yra sudarytos sutartys, ir kiti milijonai taip pat sėkmingai pasiskirsto po įvairias kišenes. Na, ir saviškiams sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos.

Antra priežastis veikiausiai yra į ryšių operatorių kišenes kapsintys centukai. Operatorių „trūksta“, todėl atsakymo kartais tenka ilgokai palaukti – kalbu apie skambučių centrus. Ir skambinant bendruoju pagalbos telefonu, aiškinimas trunka ilgiau, negu užtrukdavo anksčiau, kai nereikėdavo aiškinti, gaisras ar kas kita nutiko. Vėlgi – kas gali paneigti, kad visų tų centrų ir bendrų telefonų kūrėjams ir dabar nemokama, kad tik jie nesugalvotų grįžti prie ankstesnės tvarkos – nesumažintų ryšių bendrovių pelnų.

Šiaip ar taip, vidaus reikalų ministras mano, kad dabartinės tvarkos nereikia keisti, nes išleisti milijonai. Todėl ir klaida neturi būti atitaisoma.

O gal tai ne klaida? Gal viskas buvo gerai apgalvota?

Viskas – tai, kas naudinga viršininkams. O žmonėms?

Kas tie žmonės. Ką iš jų paimsi. Anot vieno rašytojo, nebent analizes.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *