Skip to content

Duoną augina ir aplinką puošia tos pačios mielagėniškių rankos

Jonas BALTAKIS

Į nesibaigiančių vasaros pabaigos ir rudenio pradžios švenčių maratono grandinę gražiai įrištas ir mielagėniškių suėjimas. Jis prasidėjo Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidais Mielagėnų „katedroje“. Šv. Mišių metu ir vėliau grojo pučiamųjų instrumentų grupė (penki dūdoriai) iš Pabradės pučiamųjų orkestro. Kartu paminėta ir dar viena sukaktis – 160 metų, kai buvo konsekruota (pašventinta) miestelio bažnyčia. Tai įvyko 1853 m. rugsėjo 8 d.

Tądien progų švęsti Mielagienuose buvo ir daugiau. Mišių pabaigoje procesijai apjuosus bažnyčią, visi susirinko šalia trykštančio fontano atidengti ir pašventinti stogastulpio, skirto 150-osioms 1863 m. sukilimo metinėms. Jo autorius – Mindaugas Milinavičius. Kun. Marijonas juokavo, kad prašęs autorių sukilėlį stogastulpyje išdrožti panašų į save: su ūsais, ilgais plaukais, nes tokį sukilėlį ir įsivaizduojąs. Istorija nutyli, ar tautodailininkas išties paklausė kunigo, ar viskas išėjo atsitiktinai, tačiau M. Milinavičiaus stogastulpio sukilėlis išties toks, kokio prašė klebonas – panašus į patį autorių.

Suteikus jam žodį, menininkas visus laurus atidavė klebonui Marijonui Savickui. „Jis visų darbų varomasis variklis. Jis ir architektas, ir inžinierius, ir suvirintojas, ir montuotojas… Jeigu ne klebonas, mano sodyba būtų viskuo perkrauta, bet neparodyta kitiems. Manau, kad jis nenurims ir mes kūriniais pakeles papuošime iki Gilūtų…“, – sakė ponas Mindaugas, Vilniuje gyvenantis, bet visas vasaras leidžiantis ir kuriantis sodyboje šalia Mielagėnų, prie Kikižerio ežerėlio.

Šventindamas koplystulpį, kun. Marijonas sakė, kad paskutinį rugsėjo sekmadienį Mielagėnuose bus šventinamas dar vienas M. Milinavičiaus kūrinys – stogastulpis šv. Kristoforui. Šis šventasis yra ir saugaus kelių eismo globėjas, tad šv. Mišios bus aukojamos už vairuotojus, o visi automobiliai, važiuosiantys tądien pro Mielagėnus, bus šventinami.

Publikai susirinkus miestelio švenčių vietoje, papuoštoje nauja estrada, dar vieną projektą pristatė bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė. Projektas „Duona ir grožis iš tų pačių rankų“ finansuojamas iš LEADER programos, kurią administruoja Ignalinos vietos veiklos grupė. Projekto vertė – 5085 Lt. Jo tikslas – įvertinti šauniausių ūkininkų ir pavyzdingų sodybų šeimininkų pastangas, auginant duoną ir kuriant aplinkos grožį, už tai pačius darbščiausius ir gražiausių sodybų šeimininkus apdovanojant suvenyrais ir atminimo medaliais, taip pat organizuoti projekto pristatymo šventę, padovanojant seniūnijos gyventojams nuotaikingą profesionalios muzikos kolektyvo koncertą.

Vykdant projekto tikslus, tądien vyko gražiausios sodybos rinkimai. Stenduose buvo net 64 gražiausių seniūnijos sodybų sunumeruotos nuotraukos. Reikėjo už labiausiai patikusią balsuoti, nurodant nuotraukos numerį. Darbščiausieji ir gražiausiai besitvarkantys bus apdovanoti rugsėjo 21-osios renginyje, kai vyks baigiamoji projekto šventė.

Kadangi vienas svarbiausių projekto „Duona ir grožis iš tų pačių rankų“ personažų yra mūsų duona kasdieninė, vaikai žiūrovams išdalino suraikytą didelį ruginės duonos kepalą. Visiems, kuo nors prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo, įsegti specialiai išleisti ženkleliai su Mielagėnų herbu ir užrašu „Mielagėnų seniūnijos bendruomenės projektas „Duona ir grožis iš tų pačių rankų“. Mielagėnai“.

Šventę baigė nuotaikingas „Pusbrolių Aliukų ir sesutės Silvijos“ koncertas, taip pat nupirktas projekto lėšomis.

1863 m. sukilimo atšvaitai Mielagėnų krašte

Šiemet sukanka 150 metų, kai 1863 m. vasarį lietuvių tauta pakilo į kovą prieš nacionalinę Rusijos imperijos priespaudą. Sukilimas, prasidėjęs Lenkijoje, sulaukė atgarsio ir Lietuvoje. Svarbiausias sukilėlių tikslas – išsivaduoti iš rusų valdžios, panaikinti valstiečių prievoles dvarui, likviduoti luomines privilegijas, sulyginti piliečių teises. Dešimtys tūkstančių vyrų – dvarininkų, valstiečių, dvasininkų – drąsiai stojo į kovą prieš carinę priespaudą ir guldė galvas dėl lietuvybės išsaugojimo. Sukilime dalyvavo nuo 8 iki 15 tūkst. sukilėlių. Juos malšino apie 145 000 caro kareivių ir karininkų (daugiausiai kazokai) su patrankomis. Akivaizdu, kad jėgų santykis mūšių metu visada būdavo Rusijos naudai santykiu 1:10 ar net 1:20. Ir nors sukilėliai buvo ginkluoti tik medžiokliniais šautuvais, dalgiais ir šakėmis, tačiau sugebėjo pasipriešinti gausiai ir gerai ginkluotai caro armijai.

Per beveik pusantrų sukilimo metų Lietuvos teritorijoje įvyko 321 mūšis su caro kariuomene. Už dalyvavimą išsivaduojamajame judėjime caro teismas nuteisė apie 22 000 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavusių sukilime.

Kad ir kokie buvo kilnūs sukilimo tikslai, tačiau pralaimėjimu pasibaigęs sukilimas turėjo tik neigiamas pasekmes: 1864 m. buvo uždrausta lietuviška spauda, lotyniškoji abėcėlė pakeista kirilica. Buvo uždraustas mokymas lietuvių kalba, uždarytos lietuviškos mokyklos, taip pat buvo uždrausta įvežti, pardavinėti ir bet kokiu būdu platinti leidinius lietuvių ir žemaičių tarmėmis lotyniškomis raidėmis, išskyrus kirilica parašytas maldaknyges ir elementorius. Ir nors sukilėliai, būdami silpni savo jėgomis, tačiau stiprūs savo dvasia ir tikėdami laisve, sugebėjo ryžtingai pasipriešinti caro imperijos smurtui. Už tai sukilėliai šiandien ir nusipelno pagarbos bei atminimo…                                

Dar 1861 m. kovo 15 d. valstiečiai ėmė bruzdėti Paliesiaus dvare. Tuomet bruzdančius čia „ramino“ caro kariuomenė. Vėliau prasidėjusiame sukilime iš seniūnijos teritorijos aktyviai dalyvavo: Edvardas Bartkevičius – Gaspariškės dvarininko sūnus – ir Jonas Gurskis – dvariškis iš Paliesiaus. Kai kurie iš sukilėlių buvo nuteisti. E. Bartkevičius, nepasisekus sukilimui, slapstėsi Rimšės apylinkėse, bet 1863-04-03 d. suimtas, ištremtas į Tomsko guberniją.

1863 m. vasario 7 d. pėstininkų pulko, dislokuoto Švenčionių apskrityje, kareiviai, vadovaujami kapitono Vasiljevo ir Švenčionių apskrities ispravninko, darė kratą Mielagėnų bažnyčios rūsyje ir klebonijoje, nes apskrities viršininką buvo pasiekę gandai, kad bažnyčios rūsyje slepiami ginklai. Rūsyje ginklų nerado, bet pas kleboną Ignotą Tiškevičių aptiko 1861 m. dvarininko Jurgio Brinkos klebonui rašytą laišką, raginantį maištauti.

Kratą darė ir Stanislovo Kublicko Krikonių dvare. Čia rado patriotinio turinio eilėraščių. Be to, apklausė valstiečius: Petrą Cibulską, Motiejų Kūjelį, Baltramiejų Mačėną ir Vasilijų Apyvalą, ar tikrai Krikonių dvarininkas S. Kublickas ir Rakečių dvarininkas Liudvikas Belikovičius raginę vyrus stoti į sukilėlių būrius. Valstiečiai to nepatvirtino, bet prasitarė, kad Krikonių dvaro ekonomas Mykolas Žemaitis juos raginęs tapti sukilėliais, netgi grasinęs. Švenčionių ispravninkas ir kapitonas Vasiljevas apklausė dar 49 valstiečius, kurie patvirtino, kad ekonomas M. Žemaitis tikrai neraginęs valstiečių į sukilėlius. Vis dėlto, 1863 m. rugsėjo 25 d. M. Žemaitis su visa šeima ištremtas nuolatiniam gyvenimui į Sibirą, į Tomsko guberniją. 1863 m. spalio 25 d. Mielagėnų klebonas I. Tiškevičius ir Krikonių dvarininkas S. Kublickas buvo palikti gyvenamosiose vietose policijos priežiūroje.

Autoriaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *