Vidiškietė Dalia Švilpienė, jau daug metų šeimininkaujanti šio miestelio bibliotekoje, yra viena iš tų, kurie stengiasi neapsiriboti vien čia sukauptų knygų lobyno propagavimu ir naujausių žinių, paskelbtų įvairiuose periodiniuose leidiniuose, plėtra, bet rodo ir pagirtiną iniciatyvą bendraujant su įvairaus amžiaus knygų mylėtojais, organizuoja įvairius renginius, kurie padeda bibliotekos lankytojams sukaupti kuo didesnį žinių bagažą apie mūsų krašto istorinį bei kultūros paveldą, taip pat iškilias asmenybes. Bibliotekos lankytojų atmintyje iki šiol yra išlikę prasmingi prisiminimai iš susitikimų su gamtos mokslų daktaru, unikaliu fotografu Broniumi Šablevičiumi, poetu Petru Panavu, istoriku, knygos „Lietuvos genties didkelis“ autoriumi Antanu Karmonu, poete Marija Čepulėniene. Vidiškiečių atmintyje dar iki šiol neišblėso praėjusių metų gruodį įvykęs susitikimas su Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, gabia muzikante ir plačiai rajone žinoma šmaikščių pasakojimų kūrėja Valentina Sinkevič. Manau, kad vidiškiečių atmintyje išliks ir su gerai žinoma aktore, aktorinio meno propoguotoja Irena Kriauzaite antradienį surengtas susitikimas, pavadintas „Tas gyvenimo kelias…“. Aktorė atvirai, be pagražinimų, papasakojo apie savo, kaip aktorės, nueitą gyvenimo kelią, kuris buvo ne vien rožėmis klotas.
Kaip sakė pati aktorė, jau prabėgo dešimt metų, kai ji nutraukė saitus su teatru ir pedagogine veikla, išeidama į tylą ir persikeldama gyventi į Linkmenis, prie gražuolio Ūsių ežero. Bet ta tyla yra tik dvasinė, nes per nemažą aktorystės tarpsnį neduoda ramybės širdyje išlikusios įvairios mintys ir žodžiai, kuriuos tekdavo ne kartą kartoti scenoje. Sukurti vaidmenys – neatskiriama gyvenimo dalis, jie kurti ne dirbtinai, o įtikinant žiūrovą, kad tie personažai gyvena tarp jų. Ar tai pavyko padaryti, tegul jie ir sprendžia.
Gimusi ir augusi mažame Suvalkijos miestelyje, nuo jaunystės dienų ji svajojo apie teatrą, todėl ir dabar nesigaili, kad taip susiklostė jos gyvenimas. Buvo noras rodytis viešumoje ir išbandyti save. Dabar, ruošiantis gyvenimo saulėlydžiui, stengiasi nuo tos viešumos slėptis, bet nepavyksta. Ji tapo lyg ta varlė keliauninkė, todėl neatsisako pabendrauti su visais, kurie tik pakviečia ją viešnagėn. Labiausiai jai imponuoja jaunimas, todėl kiekviename susitikime stengiasi įtikinti, kad neverta jauniems žmonėms nusiminti dėl savo klaidų, o būtina stengtis jas ištaisyti ir drąsiai žengti į priekį. „Kol iš visų jėgų stengiausi būti laiminga, man nesisekė. Tik vaidinau, jog gyvenu gerai ir daug ką pavyko apgauti, įrodyti, kad esu laimingiausias žmogus pasaulyje, kad man – jūra iki kelių, – atvirai kalbėjo aktorė, – o dabar nebeieškau nei laimių, nei nelaimių. Tiesiog nebesipriešinu tam, kas į mano gyvenimą ateina. Nenoriu vaidinti. Atvirai sakau – nelengva. Gal man tai ženklas, kad laikas pasikeisti, išsigryninti, atsigręžti į artimus žmones. Mylėti nelengva – reikia to mokytis. Aš ir mokausi būti gera, kantri, mokausi mylėti, tikėti, kad tai – ne veltui. Daug pažinimo dabar mano gyvenime. Vis dar ieškau savo kelio. Ieškau savęs“.
Aktorė ragino jaunuosius žiūrovus, jei tik kas apie juos mąsto, nevengti pasirinkti meno mokslų. Menininkai iš dalies yra akiplėšos, bet ir be jų mūsų gyvenimas būtų nepilnavertis ir neįdomus. Atsakydama į kai kuriuos žiūrovų klausimus, Irena Kriauzaitė atvirai išdėstė savo pačios gyvenimo peripetijas, prisipažindama, kad ir ji gyvenime yra patyrusi daug ne tik malonių prisiminimų, bemaž 30 metų gyvenant su žinomu aktoriumi Antanu Šurna. Bet taip susiklostė gyvenimas, kad vėliau jų keliai išsiskyrė, bet iki šiol ji buvusią pirmąją meilę tebegerbia ir myli.
Šiuo metu gyvendama Linkmenyse, stengiasi atkurti ir užrašyti savo mintis, patirtas ne tik scenoje. Per susitikimus su žiūrovais jų nevengia viešai išsakyti, nors tenka pasinaudoti ir klasikų kalba.
Susitikimui skirta popietė pralėkė kaip viena akimirka. Liko pažadas vėl atvykti į Vidiškes, pristatyti savo naują knygą, vėl pabūti kartu. Pasibaigus šiam susitikimui, vidiškiečiai padėkojo aktorei už tokią atvirą jos gyvenime sukauptą išpažintį.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!