Skip to content

Ceikiniuose paminėta bažnyčios 240-ies metų sukaktis

MI informacija

Padavimas byloja, kad dabartiniame bažnyčios šventoriuje augo didžiulis beržas, kuriame piemenėliams pasirodė Švč. Mergelė Marija ir reikalavo, kad šioje vietoje būtų pastatyta bažnyčia. Pasakojama, kad nuo tada ceikiniškiai ėmė melsti Švč. Mergelę Mariją sveikatos, aukoti aukas.

1773 m. bajoras M. Šmigelskis Ceikiniuose pastatė liaudies architektūros formų medinę bažnyčią ir paskyrė jai beneficiją. Iki tol – 1622–1700 m. – kaime veikė evangelikų bažnyčia, o 1636 m. (kituose šaltiniuose – iki 1675 m.) buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 240-ies metų sukaktį galėtume laikyti simboline – yra žinoma, kad per Pirmąjį pasaulinį karą šventovė sudegė, tačiau po karo ant senųjų pamatų ir vėl išaugo nauja medinė bažnytėlė. 1947 m. kun. J. Karaliuko ir kun. Br. Laurinavičiaus iniciatyva bažnyčia buvo padidinta.

Iš Ceikinių klebonų minėtinas XX a. pradžioje Ceikinius aptarnavęs I. Šopara. Jis mokė lietuvių jaunimą, ugdė tautinę savimonę, ragino steigti mokyklas, organizacijas. Dėl šios veiklos klebonas buvo skundžiamas rusų valdžiai, vėliau – teistas.

Ceikiniuose yra kunigavęs Anupras Labutis, kuris 1831 m. suorganizavo sukilėlių būrį ir puolė carinės kariuomenės įgulą Švenčionyse. Nuo 2008 m. Ceikiniuose skamba varpas, skirtas A. Labučiui ir jo bendražygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę Švenčionių mūšyje, atminti.

1963 m. Ceikiniuose dirbęs klebonas Karolis Garuckas buvo Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys ir vienas iš komiteto kūrėjų Lietuvoje. 1990–2002 m. Ceikiniuose kunigavo poetas, tremtinys Kazimieras Vaičionis, o nuo 2002 m. ceikiniškius gražiais darbais džiugina klebonas Marijonas Savickas, padedamas rez. Antano Valatkos.

Ši graži 240-ies metų šventovės gyvavimo sukaktis Ceikiniuose buvo paminėta rugsėjo 15 d. Lygiai 11 val. Ceikinių parapijos tikintieji rinkosi į iškilmingus Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus, o po šv. Mišių ceikiniškiams koncertą dovanojo Ceikinių kaimo kapela „Keiziai“, folkloro ansamblis „Babutės kuperkas“ ir kanklininkė Judita Čibiraitė. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *