Skip to content

Rugsėjo darganoje ant Ladakalnio plaikstėsi liepsnos

Jonas BALTAKIS

 

Šaltą, lietingą, vėjuotą ir tamsų sekmadienio vakarą ant Ladakalnio rinkosi tik patys ištvermingiausieji, tie, kam Baltų vienybės diena ne vien data kalendoriuje. Rugsėjo 22-ąją vieninteliai išlikę baltai – lietuviai ir latviai – ant aukštų kalnų ir piliakalnių 20–21 val. pakviesti uždegti vienybės laužus. Ignalinos krašto žmonės pakviesti rinktis ant Ladakalnio.

Folkloro ansamblio „Čiulbutė“ nariai ir grupė Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų darbuotojų su direktoriumi Eminueliu Leškevičiumi priešakyje ant Lados kalno atvyko prieš pusvalandį iki aštuntos, kad sukrautų aukurą laužui. Mat toks buvo reikalavimas – laužus kurti ne ant žemės, o ant pakylų. Aukuras buvo sudėtas iš akmenų, suneštų po Ladakalnio ąžuolu.

Lygiai 20 val. nuo anksčiau įžiebtų fakelų suliepsnojo laužas. „Čiulbutė“ padainavo seniausių lietuvių liaudies dainų – sutartinių, kitų senų lietuviškų dainų. Tą vakarą ant Ladakalnio buvo ir užsienio svečių. Dalyvavo keturi danai iš Kopenhagos. Jie folkloro mėgėjai, bendraujantys su „Čiulbute“. Danai padainavo savo tautos dainų, o šiems dainuojant, visi susikibę už rankų šoko negudrų svečių išmokytą šokį – du žingsneliai į dešinę, vienas į kairę.

Mistiškas vaizdas: visiškoje tamsoje vėjyje besiplaikstanti laužo liepsna, kažkur tamsioje nežinioje dingstantys dainų žodžiai, veidus prausiantys lietaus lašai, šešėlių šokiai…

Istorinės pastabos

Baltų vienybės diena – Lietuvos atmintina diena, valstybinė Latvijos šventė, minima rugsėjo 22 d., pažymint prieš 777-erius metus Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena. Rugsėjo 22 d.,18.45 val., Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką.

Bendrą genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė vokiečių mokslininkas G. Neselmanas ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros. Baltų gentys, žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, latgaliai, nalšėnai, skalviai, prūsai, jotvingiai, galindai ir kitos, buvo giminingos kalba, papročiais, religija, kultūra ir paliko žymų pėdsaką visoje Europos teritorijoje. Šiandienos baltų kalbomis, kurios yra vienos iš archajiškiausių indoeuropietiškoje šeimoje, pasaulyje tebekalba tik lietuviai ir latviai.

Pirmą kartą bendradarbiaujantys Šiaulių ir Jelgavos miestai Saulės mūšio faktą kartu paminėjo 1986 m., švenčiant mūšio 750-ąsias metines. Vėliau ši diena buvo minima kasmet. Nuo 1995 m. į bendrą šventę įsijungė Joniškio r. savivaldybė, vėliau ši diena pradėta minėti ir kituose Lietuvos bei Latvijos miestuose. 2008 m. latviai paskelbė kreipimąsi į baltus visame pasaulyje rugsėjo 22 d. kartu švęsti Baltų vienybės dieną.

Baltų vienybės simbolis – ugnis, uždegama aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą. Renginį „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“ organizuoja Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“. Minint Baltų vienybės dieną, ugnys kuriamos ne tik Lietuvoje ir Latvijoje. Štai 2008 m. laužai liepsnojo ant 57 kalnų Lietuvoje, 8 – Latvijoje, 1 – Lenkijoje ir 1 – Gudijoje.

Autoriaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *