„Gražus ir mielas buvo šis Dūkšto kampelis, iš trijų pusių apsuptas ežerų: Persvėtas, Persvėtėlis ir Samanė. Žmonės čia buvo neturtingi, bet darbštūs, geri ir linksmi. Vakarais, ypač „subatvakariais“ ir šventadieniais, visur skambėdavo gražios, nors ir liūdnų gaidų, lietuviškos dainos, kuriom pritardavo dar ir paukščiai dainininkai bei kurių klausydavosi net ežerų žuvys… Didžiausi atlaidai Dūkšte būdavo rugsėjį – šv. Kryžiaus paaukštinimo šventė. Privažiuodavo daug žmonių iš kaimyninių parapijų…“

Iš Lietuvos kariuomenės generolo Stasio Raštikio prisiminimų knygos „Kovose dėl Lietuvos“

Rugsėjo 15 d. Dūkšto bažnyčioje vyko didžiulė šventė. Dūkšto krašto bendruomenė ir kunigas Ignas Jakutis į šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidus pakvietė Lietuvos Mokslų Akademijos mišrų chorą.

Šventė Dūkšte prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Steponas Tunaitis ir klebonas Ignas Jakutis. Vainikų girliandomis ir gėlėmis bažnyčią papuošė aktyvios parapijos moterys, iškilmingai apsirengusios kadaise pačių siūtais tautiniais drabužiais jos nešė rožinio vėliavas, mergaitės, pasidabinusios baltom suknelėm ir nuometais, su gėlytėmis rankose jaudinosi, nes senokai Dūkšto bažnyčioje nebuvo tokios šventės.

Lietuvos mokslų akademijos choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Vytautas Verseckas, koncertmeisterė ir dirigentė – Judita Taučaitė, choro valdybos pirmininkas Vilius Maslauskas), apkeliavęs kone visą pasaulį, puikiai atliko visas sakralines Mišių giesmes. Džiaugsmo giesme „Laudate“ (muz. K. Nystedo) choras pradėjo šv. Mišių iškilmes. Išties didingai skambėjo V. Četkausko Mišių giesmės: Gloria, Sanctus, Agnus Dei. O solistės Eglės Klimaitės, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos magistrantės (Visagino muzikos mokyklos fortepijono klasės auklėtinės)sidabrinis balsas,atliekant C. Franko giesmes „Panis Angelicus“, Dž. Caccini ir I. Fabre „Ave Marija“ sujaudino ir pačius abejingiausius, taip gausiai susirinkusius parapijiečius. Iš Visagino ir Ignalinos atskubėję solistės tėveliai ir jos vidurinės mokyklos mokytoja jaudinosi ir džiaugėsi, klausydami dukters ir mokinės atliekamų šventų giesmių.

Kaip sakė sveikindamas ir dėkodamas chorui Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas: „Mūsų bažnyčioje tokios šventės dar nebuvo…“

Po iškilmingų šv. Mišių choristai prie altoriaus dainavo retai beskambančias puikias lietuviškas ir Maironio žodžių dainas. J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, J. Naujalio „Jaunimo giesmę“ ir „Oi, žiba žiburėlis“ Almiros ariją iš G. F. Hendelio operos „Rinaldo“, o kuomet uždainavo Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, publika dėkodama vieningai atsistojo. Parapijos moteriškės dar ilgai nesiskirstė iš šventoriaus kiemo, apžiūrinėdamos chorisčių nepaprastai gražius koncertinius kostiumus, Dūkšto ežerėlio fone, šalia paraudusių klevų klegančius, besifotografuojančius choristus, bendraujančius su čia gyvenančiais pažįstamais…

Po koncerto, sveikinimų ir padėkų LMA choristai šalia esančiame kultūros centre bendravo su kraštiečiais. Skambant choro vadovo V. Versecko akordeono garsams, tęsėsi choristų dainos ir juokas, na, o seniūno Vytauto Kazėno ir Dangutės Urbonienės puikus duetas nustebino ir pačius choristus.

Organizuojant šventę aktyviai dalyvavo ir padėjo kunigas Ignas Jakutis, miestelio seniūnija, Dūkšto vidurinė mokykla ir jos direktorė Julija Griškienė, UAB „Dūkšta“ (vad. Vidmantas Kuolas), parapijos aktyvistės Veronika Bikulčienė, Genovaitė Misiūnienė ir kt.