Kad ir kaip mylime savo katinus, valgyti su jais iš vienos lėkštės nederėtų. Jau vien todėl, kad galite užsikrėsti daugybe ligų. Viena rimčiausių infekcijų, kuria žmonės dažniausiai užsikrečia nuo kačių – toksoplazmozė.

Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos. Toksoplazmos – parazitai, pažeidžiantys nervų sistemą, Pagrindinis šių pirmuonių šeimininkas yra katės. Katės toksoplazmomis užsikrečia suėdusios užsikrėtusią pelę, paukštį, užkrėstos žalios mėsos arba kai į jų organizmą patenka kačių į aplinką išskirti sukėlėjai. Įvairių autorių serologinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog toksoplazmomis yra užsikrėtusios 3,5–76,5 procento kačių. Labiausiai užsikrėtusios valkataujančios katės.

Užsikrėtusios katės su išmatomis toksoplazmas aplinkoje platina 1–2 savaites. Vėliau jos įgyja imunitetą ir tampa sukėlėjų nešiotojomis. Oocistomis užteršiamas dirvožemis, žolė, vanduo, vaisiai, daržovės, smėlio dėžės ar kita aplinka. Toksoplazmozės sukėlėjai drėgname dirvožemyje gali išlikti gyvybingi iki 18 mėnesių.

Žmogus toksoplazmoze gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą (kiaulieną, avieną, jautieną, triušieną), vartodamas oocistomis užterštą vandenį, vaisius ir daržoves, nepasterizuotą ožkų pieną, taip pat maistą, kuriam ruošti naudoti virtuvės įrankiai, aplinkos paviršiai lietėsi su užkrėsta žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis. Toksoplazmoze galima užsikrėsti ir atsitiktinai, nuo neplautų rankų į burną patekus toksoplazmozės sukėlėjams – tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant aplinkos daiktus, kurie buvo užkrėsti katės išmatomis, dirbant sode.

Toksoplazmozę sunku diagnozuoti, neretai tenka atlikti daugybę tyrimų, nes nėra ligos požymių, būdingų tik toksoplazmozei. Ligos pradžia žmogui, kuris niekada nesusidūrė su toksoplazmoze, yra sunkiai suprantama – jis jaučiasi nuolat pavargęs, nori miegoti, būna išblyškęs, sulysta. Šis pirminis nuovargio periodas tęsiasi apie porą mėnesių. Galiausiai toksoplazmozė diagnozuojama tik tuomet, kai liga gali sukelti galvos, raumenų skausmus, kepenų, blužnies, limfmazgių padidėjimą. Vėliau gali prasidėti smegenų pažeidimas (smegenyse formuojasi cistos).

Ką daryti, norint išvengti šio susirgimo?

Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Dažniausiai užsikrečiama vartojant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60° C temperatūros) paruoštą mėsą (pavyzdžiui: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos infekuotumą, bet sukėlėjų visiškai nesunaikina.

Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų telkinių ir nenaudoti jo maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti. Jeigu vaisiai, daržovės, uogos valgomi žali, jie turi būti labai kruopščiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikyti.

Maistą saugoti nuo musių ir tarakonų teršimo. 

Vengti kontakto su kačių išmatomis. Prieš išmetant kačių išmatas, jas reikia nukenksminti, galima deginti ar užkasti giliai į žemę. Dažniau dezinfekuoti kačių dėžes plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro (ACE, „Domestos“ ir kt.) ar užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 5 min. Rekomenduojama dirbant mūvėti pirštines, o po darbo gerai nusiplauti rankas.

Nešerti kačių žalia mėsa.

Nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis. Pavojingiausios yra jaunos, iki 2-ejų metų amžiaus, katės.

Laikytis asmens higienos. Ruošiant maistui žalią mėsą ir prieš valgį kruopščiai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, stalą ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa reikia dezinfekuoti plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro. Nevalgyti neplautų vaisių ir daržovių. Dirbdami sode ar darže mūvėkite pirštines, po darbo plaukite rankas.