Baltų zodiakas – ant kaušo, protėviams padėjęs susivokti erdvėje ir laike, ar bus naudingas ir mums? Liaudies meno simboliką tyrinėjančiam etnokosmologui Jonui Vaiškūnui iš Molėtų piešiniai ant jo paties neseniai atrasto apeiginio kaušo (jis saugomas Baltarusijoje, Raubičių liaudies meno muziejuje) padėjo atsakyti į lietuvių mitologijai labai svarbų klausimą – ar turėjome savo lietuviškąjį zodiaką?

Spėjimus patvirtino faktai

Baltiškojo Zodiako paieškas pirmiausiai paskatino aptiktos užuominos J. F. Rivijaus kronikoje, esą Vilniuje, Šventaragio slėnyje, XIII–XIV a. dabartinės katedros vietoje stovėjusi Perkūnui skirta šventykla su 12 laiptelių aukuru. Saulei judant žvaigždynų ratu, ant kiekvieno laipto buvo deginama atitinkama Zodiako ženklo vaškinė figūra. O Saulės judėjimas buvo stebimas iš specialaus bokšto Perkūno šventykloje… Ir tikrai – archeologai po krikščioniškos katedros grindimis atkasė pagoniškojo aukuro laiptų liekanas. Be to, ir Gardino bažnyčios rūsyje buvo rastas pagoniškas kaušas su senais degintais bažnytiniais paveikslais – jie pasirodė tik nutrynus spalvotų dažų sluoksnį. Istoriniai šaltiniai mini ir vienuolio, Jogailos kunigo Jeronimo Prahiškio pasakojimą apie jo aplankytą gentį, kuri garbino didelį geležinį kūjį. Žyniai, paklausti, kodėl garbina būtent šią relikviją, atsakė, esą kadaise galingas karalius sugavo Saulę ir ją uždarė tvirčiausiame bokšte, o Saulei į pagalbą atėjo Zodiako ženklai, kurie didžiuliu kūju sudaužė bokštą ir išlaisvinę grąžino ją žmonėms…

Nuo akmens amžiaus… Kokį laikotarpį atspindi ant atrasto kaušo pavaizduotas Zodiakas? Anot Baltarusijos menotyrininkės I. Panšinos, piešiniai pagal atlikimo manierą ir techniką priklauso XVI a., tačiau su žvaigždėmis susieti vaizdiniai, arba Zodiako ženklai, yra labai seni ir kai kurie jų gali siekti net… akmens amžiaus laikus.

Į Lietuvą – Gintaro keliu

Žinios apie Zodiako sistemą į Lietuvą galėjo atkeliauti Gintaro keliu iš Viduržemio jūros regiono, su kuriuo nuo seno vyko prekyba.

Šiandien sunku tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje įsigaliojo dvylikos Zodiako ženklų sistema. Veikiausiai mūsų žyniai, stebėdami dangų, pagrindinį dėmesį skyrė saviems žvaigždynams, o neatitinkantys mūsų tradicijų buvo pakeisti.

Ženklai kovojo su Saulę grobusiu demonu

Lietuviško zodiako ženklai pasirodydavo kalėdinio karnavalo metu. 12 mitinių didvyrių vaizduojančiomis kaukėmis persirengėlių dalyvių apeigų metu sunaikindavo Blukį – kelmą, kuris įkūnijo Saulę iš žmonių pagrobusią būtybę – blogį.

Sudeginę Blukį, išleisdavo įkalintą Saulę ir grąžindavo žmonėms šviesą. Ir per Užgavėnes, kai diena galiausiai visiškai turėtų pergalėti naktį, vėl vykdavo apeigos, kaip antai žemaitiškos Morės deginimas ar Aukštaitijos Gavėnios naikinimas… Įdėja ta pati – sudeginus grąžinama Saulė, šviesa ir gyvenimas prasideda iš naujo. Saulę vaizduodavo ratas, ant kurio stovėdavo Morė. Tas pats ratas vėliau būdavo iškeliamas ant karties per Rasos šventę.

Kaip suprato Zodiaką

Senovės lietuvis, žiūrėdamas į žvaigždes, jungdavo jas į ženklus, o šiems priskirdavo visai bendruomenei reikšmingas prasmes. Tų ženklų periodiškas pasirodymas danguje primindavo, kada ir kokias apeigas atlikti, kokias mintis mintyti, kokį maistą valgyti, kokius darbus dirbti… Gamtoje gyvenusiam ir nuo jos ritmo anksčiau daug labiau priklausančiam žmogui žiemą būdavo sunkiausia, todėl apeiginiai veiksmai būdavo taikomi tam, kad įveiktų šaltį, tamsą, baimę, mirtį, kitaip sakant, kad Saulės šviesa būtų grąžinta žmogaus akims. Šiuolaikinis žmogus junta tas pačias grėsmes, bet bijo dabar nuolat priminamos pasaulio pabaigos…

Kosminiu ritmu

Taigi, tie dvylika ženklų – tai dvylika vienų metų mėnesių. Suderinti su Saulės kelio diktuojamu kosminiu gamtos ritmu, jie buvo tarsi žvaigždžių kalendorius, kuris anuomet padėdavo sustyguoti stichišką gyvenimą. Tokie Zodiako ženklai vedė į sėkmę, vertė tikėti ir justi dangaus galią… Šiandien Zodiako ženklus dažniausiai pasitelkiame į pagalbą, norėdami išsiaiškinti ir apibūdinti žmogaus asmenines prigimties savybes, nes Zodiakas tarsi liudija asmens individualybę. Juk bet kur išgirdę minint mūsų ženklą iškart suklūstame, tiesa?

Tarsi pirmasis internetas

Žmonių bendruomenei Zodiako ženklai buvo kaip svarbių visuomeninių susitarimų liudytojai. Kad ir kaip smarkiai būtų vienas nuo kito atskirti miškų, ežerų ir tolių, gentainiai, žiūrėdami į tas pačias žvaigždes ir matydami tuos pačius ženklus susivienydavo. Tad dangaus ženklai buvo tarsi pirmasis internetas…

Sistemingai stebėti Saulės kelią dangumi tarp žvaigždžių tuomet galėjo tik žyniai. Deja, išnykus jų luomui, prapuolė ir žinios, kurios nebuvo užrašytos. Ir jeigu ne apeiginis kaušas, mes ir toliau spėliotume, su kokiomis žvaigždėmis vienas ar kitas mitinis vaizdinys lietuvių kosmologijoje galėjo būti siejamas…

Baltiškojo Zodiako atitikmenys

Visus 12 ženklų, nupieštų kauše, galime sutapatinti su dabartiniais Zodiako ženklais.

Žuvys – tai mažiausiai aiškumo teikiantis ženklas. Pavaizduota lyg strėlė, lyg lenkta ar laužyta linija, primenanti žaibą… Beje, kinai būtent Žuvų žvaigždes vadino PeiLei, t. y. žaibu.

Avinas – tai avikailis, kūčkailis, vilna. Graikai ši ženklą vadino „auksine vilna“, ir juo vaizdavo Dzeusui paaukoto mitinio auksavilnio avino kailį. Žinoma graikų legenda mena apie argonautus ir auksavilnį aviną. Beje, avikailis – tai viena iš būdingiausių mūsų Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių kaukių.

Jautis – raitelis, panašus į Vytį ar į šv. Jurgį. Šis ženklas atpažįstamas Kalėdoms ar Užgavėnėms naudojamoje raito žmogaus kaukėje.

Dvyniai –tai du kariaujantys vyrai – vienas su ietimi, antras su peiliu, o tarp jų šviečia dvi Saulės. Galbūt jie kaunasi būtent dėl jos? Senovės graikai Dvynius taip pat vaizduodavo besikaunančius. O mes Užgavėnių metu taip pat turime amžinus priešus – Lašininį ir Kanapinį, ir pirmą Gavėnios dieną, kai valgant ant dubens krinta Saulės spindulys, sakoma: „Veiziekit, Lašininis su Kanapiniu imasi“.

Vėžys – tai paukštis, panašus į povą, o virš jo – Saulė.

Liūtas – antras paukštis, panašus į pirmąjį ir atsigręžęs į jį. Lietuvių ir daugelio pasaulio tautų tradicijose įprasta vaizduoti Pasaulio medžio viršūnėje tupinčius du rojaus paukščius. Kairėje tupintį paukštį priimta sieti su Mėnuliu, o dešinėje – su Saule. Astrologai Vėžio ženklą taip pat sieja su Mėnuliu, o Liūto – su Saule.

Mergelė – tai Gervė. Tautosakoje mergelė dažnai palyginama su gervele – abi grakščios, laibos. Gervė yra viena mėgstamiausių Kalėdų ir Užgavėnių kaukių.

Svarstyklės – vietoj jų – du Saulės diskai: vienas užlenktais spinduliais, kitais tiesiais. Šis ženklas reiškia rudens lygiadienį.

Skorpionas – tai šuoliuojantis elnias su mažu elniuku. Jis apdainuojamas mūsų Kalėdų giesmėje „Atbėga elnias devynragis“.

Šaulys – tai karys, ietininkas, užsimojęs ietimi.

Ožiaragis – tai ožys su Saule ant nugaros.

Vandenis – Žirgas. Ožys ir žirgas – bene populiariausios Kalėdų ir Užgavėnių kaukės.