Skip to content

Ar susilauks gailestingumo negailestingas žmogus

MI informacija

Tikrai, kad – ne. Jei ir netikite Šventuoju Raštu ir ką bylojo mūsų Išganytojas Jėzus Kristus, kad su gailestingu pasielgs gailestingai“, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ – galite netikėti, tačiau sėjimo ir pjūties dėsnis visgi veikia. Juk neveltui jums buvo duota gimti žmogumi – kilniausia asmenybe. Tačiau nuodėmės apakino žmogų ir jis prarado gailestingumą, kurio vaisių laukia pats Kūrėjas. Mes, sąmoningai ar ne, visi norime ir laukiame iš kitų gailestingumo. Daugumos sutiktų žmonių išgirsti vis besikartojančias frazes: keiksnojimus valdžios, šaltį butuose, karštį kaitrią vasaros dieną, smerkiamus žmonių elgesio veiksmus ir žinomą norą, kad būtų kitaip, o tai reiškia – jau gana, pasigailėk… Na, taip nesakoma, tačiau visgi siekiama gailestingumo. Tik ar daug pasėjame, kad ir pjautume?
O ar bandėte kada kokią rudenišką darganotą ar žvarbios žiemos naktelę pamiegoti ne savo lovoje, minkštuose pataluose, o tiesiog ant cementinio pagrindo, kad ir po balkonu? Sakysite – ką jūs tyčiojatės? Ne, tikrai – ne. Juk jūs žmogus – prakilniausia asmenybė… Juk už žiaurų elgesį net gi su gyvūnais baudžiama… O ar tikrai baudžiama? Kažkas įsigijo katytę, juk buvo graži, mažytė… tačiau pažaidė ir kai paaugo – išmetė, juk nusibodo, kam tie rūpesčiai… Atrodo ir problemos baigėsi… Bet ne – čia jos tik prasidėjo. Juk žmogus pats pasirinko, ką jis už šį veiksmą „nupjaus“ – žinoma, ne pasigailėjimą, o tik prakeikimą, nes jis tikrai pelnytas.
Išmesta katytė susilaukė kačiukų, nes tai neišvengiama, ji gi nebuvo sterilizuota. Kone dažniausiai išmetama gyvūnėlių rujos metu, kai nesterilizuoti katinėliai žymi teritoriją, pasikeičia jų elgsena, įkiriai miauksi.
Na, o kas toliau? Beglobių, ypač kačių, kasmet daugėja, kurių tikrai nepasigaili tie, negailestingieji.
Kačių visame mieste yra tikrai daug ir tik pora savanorių, kurių niekas nefinansuoja, gydo, šeria, ieško namų beglobiukams, dėl kurių likimų tikrai kalti ne jie. Šie žmonės tikrai niekada neišmes gyvūnėlių ir nepadarys jų benamiu. Sakysite – žmogumi reikia rūpintis… Taip – ir žmogumi, kuris negali pats savimi pasirūpinti. O šie tikrai negali, juk juos pasmerkė žmogus. Vėsų rudens rytą negalima nepastebėti sušlapusių, sušalusių ir drebančių maždaug mėnesio katės mažylių, kurie glaudžiasi po vienu netoli degalinės esančio daugiabučio balkonu. Rūpinasi jais 3 suaugusios katės, kurias, kaip minėjau, atvedė išmesta katė. Ne kartą girdėjau, kaip išlenda iš savo buto visų gerbiama ponia ir paleidžia prakeiksmus. Ant ko? – tikrai ne ant to, kas išmetė vargšą bedalį, o ant pačių katinėlių – užkrėtė, atseit, utėlėmis, blusomis visus – piktinasi. Ir, žinoma, keiksnoja savanorius, kuriems tikrai prakeiksmai neišsipildys, o sugrįš keikiantiems atgal. Už ką keikiami? O gi už tai, kad sulašino lašiukus nuo parazitų, suleido vaistukus ligoniukams, surinko veikiausiai vaikų šėrėjų numestas ėdalo pakuotes, kiek galėjo, tiek priglaudė, kuriems pasisekė, surado namučius.
Nebijokite, mylimi sėjantys gailestingumą, jokio prakeiksmo. Galbūt jūs neturite automobilio, prabangių kailinių, jūsų šunelis – ne iš veislyno, o priglaustas benamiukas, katinėliai nedalyvauja parodose, nes jie gimė bedaliais kiminukais, jūs neturite pinigų „juodai dienai“, kurios nelaukiate… Šiandien jiems juodos dienos, kai matote sušalusį benamiuką ir skubate jam padėti. Jūsų tikrai laukia nevystantis vainikas, nes jūs savo garbę iškeitėte į gailestingumą ir, nebijodami nepelnytų prakeiksmų, dirbate neapmokamą, tikrai nelengvą darbą. Šiame darbe nėra savaitgalių, švenčių dienų ar nedarbingumo susirgus, nerasi kas galėtų pavaduoti už ačiū.
Jei jau vadinate save krikščionimis, tai pasidomėkite, nuo ko reikėtų pradėti, kad būtume jais. Jeigu priėmėte į širdį Gelbėtoją Kristų, tai ir būsite gelbėjantys kitus. Kas žmones, kas gyvūnus…
Džiaukimės, jeigu esame krikščionys ir netikime reinkarnacija, nes atgimti kitai egzistencijai į gyvūnėlį, kuris būtų išmestas ir gyventų visą savo gyvenimą ligotas, tikrai nenorėtumėte. Žmonės, neištvėrę menkiausio sunkumo – žudosi, o gyvūnėlis neturi pasirinkimo.
Norime paprašyti gyventojų pagalbos, priglaudžiant benamiukus. Jie tikrai nėra žaizdoti, ligoti, jie apvalūs, gražučiai, minkšti ir švelnūs – visa tai, ko mums ir reikia – švelnumo, šilumos ir raminančio murkimo. Gavę Jūsų meilę, jie jums grąžins besąlyginę meilę, kokią tik gyvūnai moka parodyti.
Juk neturime Ignalinoje gyvūnų globos namų, todėl reikia suremti pečius patiems. Nesibaiminkite dėl sterilizacijos, laikui atėjus juos sterilizuosime. Gyvūnėlį atiduosime tik dehelmintizuotą, sveiką. Atvešime.
Kačiukų perdavimo, konsultavimo ir kitais klausimais skambinkite tel. 8~609 87388.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here