Skip to content

Vokietijoje paminėtas Ignalinos ir Biureno bendradarbiavimo 10-metis

MI informacija

Rugsėjo 27–30 d. rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Bronio Ropės, dalyvavo Vokietijos mieste Biurene vykusiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Ignalinos ir Biureno bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 10-mečiui bei turėjo gerą progą pamatyti, kaip vyksta didžiausia šio miesto metų šventė „Oktobermark“. Vokietiją taip pat vyko Ignalinos gimnazijos šokių kolektyvas „Jorutis“ (vad. Elena Skripkauskienė) ir muzikantas Kazimieras Blaževičius. Šokėjai papuošė šventę, koncertavo net kelis kartus ir buvo labai šiltai sutikti. Ignalinos ir Biureno vadovai pasirašė garbės knygoje, buvo apsikeista dovanomis, prisimintos svarbiausios draugystės akimirkos, bendri projektai ir darbai.

Biurene ignaliniečiai susitiko su senais pažįstamais, žmonėmis, kurie užmezgė santykius daugiau nei prieš 20 metų. Pirmiausia jie plėtoti maltiečių veikloje. Rugsėjo 27 d. ignaliniečiai dalyvavo vakaronėje, kuri surengta viename netoli Biureno esančiame kaimelyje, prie senos pilies griuvėsių. Orkestras sugrojo Lietuvos, Vokietijos ir Europos Sąjungos himnus. Apie Ignalinos ir Biureno draugystę kalbėjo ir svečius bei susirinkusius bendruomenės narius, maltiečius sveikino Biureno mero pavaduotojas Kristijanas Bambekas, senas Ignalinos draugas Frankas Jansensas bei meras B. Ropė.

„Biureno vardas Ignalinoje gerai žinomas. Jautėme jūsų pagalbą integruojantis į Europą ir labai branginame šią draugystę, kuri suteikia galimybę bendrauti ir įgyvendinti bendrus projektus ne tik savivaldybėms, bet ir įvairioms organizacijoms bei įstaigoms“, – sakė meras B. Ropė ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios draugystės stiprinimo. Ant pilies griuvėsių buvo padėtos degančios žvakelės, kaip vienybės ir draugystės simbolis. Už maistą surinktos lėšos, kaip sakė organizatoriai, bus skirtos skalbyklai Dūkšto senelių globos namuose įrengti. Jau visai sutemos, prie degančių laužų, Ignalinos šokėjai, skambant K. Blaževičiaus armonikai, ne tik patys šoko, bet ir kvietė vietinį jaunimą sušilti, kartu pasilinksminti ir išmokti vieną kitą šokio žingsnelį.

Rugsėjo 28 d. ignaliniečiai pakviesti į miestiečių salės atidarymo šventę Biurene. Iškilmingoje ceremonijoje buvo pasidžiaugta kelių metų darbo rezultatu. Nupirkusi seną apgriuvusį pastatą, per trejus metus savivaldybė jį renovavo. Pirmajame aukšte duris atvėrė senelių dienos centras, antrajame – bendruomenės renginiams ir savivaldybės tarybos posėdžiams skirta salė. Socialines paslaugas teikiančiame centre darbo dienomis (nuo 8 iki 16 val.) laiką leidžia 18 senolių. Čia jiems įrengti jaukūs poilsio kambariai, valgyklėlė, vonios bei kitos patalpos. Buvo atidengta šių įstaigų iškaba, pastatą pašventino katalikų ir liuteronų bažnyčių kunigai, visus pakvietę bendrai maldai ir giesmei. Ignaliniečių dovana biureniečiams – muzika ir šokiai, sušildę žmonių širdis bei įžiebę šypsenas.

Vėliau šventinė eisena, lydima pučiamųjų orkestro, nužygiavo į miesto aikštę, kur duota pradžia keturias dienas vykstančiai alaus šventei. Biureniečius sveikino miesto burmistro pavaduotoja Marita Krauzė, pasidžiaugusi, kad šiemet šventėje dalyvauja svečiai iš Ignalinos.

Meras B. Ropė trumpai papasakojo apie miestų bendradarbiavimą, biureniečiams linkėjo gražios šventės ir kvietė atvykti į Ignaliną. Vėliau atliktas pagrindinis šventės pražios darbas – M. Krauzė išmušė kamštį alaus statinaitėje ir alus ėmė lietis laisvai tikrąja to žodžio prasme. Pirmuosius bokalus burmistro pavaduotoja išgėrė kartu su meru B. Rope bei pagrindiniu alaus tiekėju.

Šventiniame vakare Biureno miesto burmistro pavaduotojas K. Bambekas ir rajono meras B. Ropė pasirašė garbės, vadinamojoje „Aukso“, knygoje, apsikeitė dovanomis. Buvo prisimintos svarbiausios draugystės akimirkos, aptarti bendri projektai ir darbai. Knygoje meras surado pirmąjį savo įrašą ir nuotraukas iš 1995-ųjų metų susitikimo.

Biureno ir Ignalinos bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2003 m. liepos 5 d. Šia sutartimi įsipareigota rūpintis ryšiais humanitarinėje, kultūros, ekonomikos, turizmo, sporto srityse. Šiuo metu savivaldybių draugystė išsiplėtė įvairiose srityse. Ypač gražiai bendradarbiauja ir įdomius projektus vykdo maltiečiai bei Ignalinos ir Biureno Mauricijaus gimnazijos. „Mūsų draugystė daugelyje veiklos sričių palieka matomus ženklus. Dėkoju už jūsų pagalbą, norą daryti bendrus darbus ir džiaugiuosi, kad kartu stengiamės, jog Europos šeima būtų perspektyvi ir darni“, – savo kalboje sakė meras B. Ropė.

Meras dovanas įteikė ir už gražius darbus bei nuolatinį rūpestį ir pagalbą dėkojo Biureno maltiečių vadovui F. Jansensui, Ignalinoje HBK fabriko filialą įkūrusiam verslininkui Henrikui Kotmanui, savivaldybės atstovams. Ignalinos maltiečių vardu Biureno vadovą pasveikino Viktorija Luneckienė, prisiminimui įteikusi paveikslą. F. Jansensas papasakojo apie savo naują idėją – Ignalinos krašto muziejuje jis ketina surengti Biureno miesto fotografijų parodą. Vieną iš 20-ies fotografijų jis perdavė merui B. Ropei ir vylėsi, kad ši paroda galbūt paskatins bendrauti ir abiejų miestų fotografus.

Ignaliniečiams organizuota įdomi laisvalaikio programa: ekskursijos bei muziejų lankymas Biurene, Paderborne, Vevelsburgo pilyje. Kalnuotoje vietovėje įsikūręs Biurenas ypač sužavėjo savo senąja architektūra, didingais Mauricijaus gimnazijos ir bažnyčių pastatais.

Vaikštinėjant akmenimis grįstomis gatvelėmis galėjai jaustis kaip muziejuje po atviru dangumi. 800 metų istorija besididžiuojančiame Biurene – 8 tūkst. gyventojų, yra viena liuteronų ir dvi katalikų bažnyčios, dvi gimnazijos. Miesto puošmena – Mauricijaus gimnazija ir šalimais stūksanti puošni barokinė bažnyčia.

Miesto centre esantys senosios architektūros šedevrai jau skaičiuoja penktąjį šimtmetį. Vienas kilmingasis, vardu Mauricas, iš tėvo gautą didžiulį palikimą panaudojo prasmingai. Jis norėjo, kad žmonės mokytųsi ir išlaikytų savo tikėjimą.

Biurene aplankytas ir sename malūno pastate įrengtas muziejus. Malūnas renovuotas, visi jo mechanizmai yra veikiantys, bet nenaudojami. Čia vaikams organizuojamos mokomosios programos „Nuo grūdo iki duonos“. Ignaliniečiai taip pat galėjo pasukti mažas girneles, pamatyti, kaip atrodė malūnininko šeimos kambarys.

Aplankytas ir dar vienas senove alsuojantis Paderborno miestas. Čia gyvena apie 150 tūkst. žmonių, maždaug 20 tūkst. iš jų – studijuojantis jaunimas. Pats iškiliausias ir turistų gausiausiai lankomas pastatas – Paderborno katedra, pribloškianti savo aukščiu, dydžiu bei interjero turtingumu ir didybe.

Mieste yra ir daug šiuolaikinių pastatų – tai teatras, bankų centrai, labai įdomus ir daug eksponatų pristatantis kompiuterių ir technikos muziejus. Tačiau visgi įspūdingiausi senosios kultūros pavyzdžiai. Paderbornas dar vadinamas šaltinių miestų, kadangi tai vienoje, tai kitoje jo vietoje ištrykšdavę požeminiai šaltinėliai. Šiandien miestiečių mėgstama poilsio vieta – puikiai sutvarkytas parkas.

Ignaliniečiai pamatė ir vienintelę tokią Vokietijoje trikampio formos Vevelsburgo pilį. Ant aukštos kalvos iš tolo matoma pilis ypač lankoma turistų. Čia veikia krašto muziejus ir jaunimo nakvynės namai. Ignalinos šokėjams teko čia netgi pagyventi.

Pilies praeityje esama ir nemalonių dalykų. Čia buvęs nacionalsocialistų štabas, o kaimo pakraštyje – koncentracijos stovykla. SS vadas Heinrichas Himleris nupirko Vevelsburgo pilį ir iš pradžių čia norėjo įkurti fiurerio mokyklą, tačiau SS ideologai, didingame pastate įžvelgę Henriko I laikų dvasią, pilį pasirinko savo štabo būstinei ir įvairiems įslaptintiems tyrinėjimams atlikti. Naciai pradėjo pilies rekonstrukcijos darbus – šiaurinis bokštas turėjo rodyti „pasaulio centrą“. Apatiniame jo aukšte įrengta amžinosios ugnies, o antrajame – puošni vyriausiojo vado salė. Tamsiai žalios spalvos ornamentas (saulės ratas) marmuro grindyse šiandien dešiniųjų ekstremistų grupių garbinamas kaip „Juodoji saulė“. Apžiūrėjus pilį ir muziejaus ekspozicijas, dar buvo aplankytas šalimais esančiame pastate įrengtas SS veiklą pristatantis muziejus.

Paskutinę viešnagės dieną į svečius ignaliniečius pasikvietė Heinrikas ir Peteris Kotmanai. H. Kotmanui jau 83-eji, jis vadovauja pervežimo įmonei, o sūnus Peteris perėmė HBK fabriką, kurio cechuose gaminamos baldų detalės, stalčiai, grindų ir sienų apdailos plokštės. Įdomaus susitikimo pabaigoje meras B. Ropė dėkojo verslininkams už jų investicijas Ignalinoje, džiaugėsi sėkmingai čia dirbančia įmone bei kvietė kurti naujus planus ir plėsti verslą mūsų krašte.

Trijų dienų viešnagė Vokietijoje buvo tikrai turininga ir dar labiau sustiprino dviejų miestų draugystę. Juk kiekvienas susitikimas žmones suartina, suteikia naujų įspūdžių, minčių ir idėjų. Lapkritį į Ignaliną atvyks Biureno maltiečių grupė.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje