Skip to content

Daugiabučių renovacija: už ar prieš

Lina RAGINYTĖ

Nesiliaujančios kilti kainos ne tik už būtiniausius išgyvenimui produktus, bet ir pakankamai didelės sąskaitos už šilumą, ypač vėl prasidėjus naujam šildymo sezonui, vis labiau varo į neviltį, o sutaupyti kaip nepavyksta, taip nepavyksta, todėl neretas susimąsto, gal visgi reikia renovacijos? Tačiau apsispręsti nėra taip lengva, o ypač kai daugybė gandų verčia abejoti, ar kas nors pagerės, tuo labiau, kad ir investuoti reikės nemažai. Pabandykim kartu pasiaiškinti, kodėl senus daugiabučius renovuoti verta ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Pasirinkimo teisė

„Už ir tik už. Manau, kad prieš gali būti tik žmogus, kuriam apskritai niekas nerūpi ir jis prieštarauja tik iš principo, arba tai mentaliteto reikalas, o tiksliau – elementarus nesidomėjimas, pasikliaujant tik gandais“, – sako Ignalinos butų ūkio vyr. inžinierius Aleksandras Dolgovas, atsakingas už visų 53 Ignalinos krašte renovuojamų ir renovacijai rengiamų namų priežiūrą bei kitus darbus. Iš 53 namų, būtinų renovuoti, atsisakė tik 3: 2 – Dūkšte ir 1 – Vidiškėse. Pasirodo, kad žmonės dėl kažko labai rimtai abejoja, jei atsisako kompleksinio remonto už dyka. Juk mokesčių kainos dėl renovacijos nepakils, o paskui tik sumažės. Skola už renovaciją eina butui, nesvarbu, kas jame gyventų, o ne konkrečiam asmeniui. Paskolą savo vardu ima Būtų ūkis, o naudos gavėjas – gyventojas. Stogą galima palipdyti savo jėgomis ir daryti tai kas keletą metų, langus taip pat galima pasikeisti savo jėgomis, bet pabandykite savo jėgomis pasikeisti vamzdynus, susireguliuoti centrinio šildymo sistemą ir suremontuoti trūkimus namo sienose bei blokinių namų gyventojams sutvarkyti visas blokų jungimo siūles. Darant savo galva, niekas jums šitų darbų nekompensuos nei procento, o suma tikrai bus padori. Jei langus gali įdėti koks nors Jonas ar Petras, tai jau trūkimų ir tarpų šalinimui firmą vis tiek pagal viešųjų pirkimų įstatymą samdys administratorius, t. y. Būtų ūkis, ir tada už tai susimokės gyventojai. Bet ir tai drėgmės ir pelėsio problemos nebus išspręstos, kol nebus sandaraus šiltinimo sluoksnio. Be to, Birutei iš trečio aukšto nuolat šalta, todėl ji pageidauja šildyti daugiau, o Antanui iš ketvirto nuolat karšta, todėl jo langai nuolat praviri. Antano ir neapšildyto stogo bei sienų dėka didelė dalis šilumos išeina į lauką, bet už tai moka visi namo gyventojai, o jei kiekviename kambario temperatūra būtų reguliuojama specialiu prietaisėliu, sumontuotu ant radiatoriaus, kiekvienas gyventojas temperatūrą reguliuotųsi pagal savo norus. Ir vis dėlto – renovuoti ar ne, renkasi patys namo savininkai.

Kokybė

Rajono savivaldybės vyr. specialistas Donatas Mačys: „Niekaip nesuprantu, kaip galima būti prieš...“Rajono savivaldybės vyr. specialistas Donatas Mačys teigia, nematantis jokių „prieš“. „Niekaip nesuprantu, kaip galima būti prieš. Tai gal žmonės nemąsto? Tau suremontuoja tavo seną namą, prailgina jo gyvavimo terminą, atnaujina pagal pasirinkimą santechniką, elektros instaliaciją, sureguliuoja šildymo sistemą ir galiausiai tavo namą padaro itin patrauklų, o tu nieko neprarandi. Kur jūs matote problemą? Dabar itin patrauklios sąlygos renovacijai. Už daugelį darbų yra kompensuojama dalis vienokių ar kitokių išlaidų. Tai juk idealu. Kai kam ramybės neduoda kokybė. Pirmiausia, už visą „Enerviziją“ rajone atsakingas Butų ūkis ir pagrindinis žmogus – Aleksandras Dolgovas. O savivaldybė, nupirkusi techninę priežiūrą, rūpinasi, kad viskas vyktų pagal visus teisės aktus, reglamentus, taip, kaip turi būti. Kokybe suinteresuoti visi, bet, žinoma, prie kiekvieno nepristovėsi. Vis dėlto, jeigu gyventojai mato kažką vykstant negero, turi tuoj pat kreiptis į Būtų ūkį ir inžinierius tuoj pat turėtų reaguoti. Jei kas nors negerai, nereikia tylėti, o paskui pykti, kad kažkas kažką blogai padarė. Reaguoti reikia tuoj pat, neatidėliojant. Juolab kad tuose pačiuose daugiabučiuose gyvena labai gerų specialistų, kurie patys viską mato ir supranta. Juk ne kažkieno, o jūsų namą renovuoja. Beveik tas pats, kaip ir nuosavame name. Savininkas nieko nepraleidžia pro akis. Na, o tiems prieš daugelį metų kažkada pastatytiems namams garantijos niekas nedavė. Žmonės gyveno, remontavo, ką reikėjo. Niekas nepasaugotas nuo nieko. Amžino nieko nėra. Jūs perkate televizorių. Garantija 3-eji metai. Bet tai nereiškia, kad po trejų metų jūs šitą daiktą išmesite kaip netinkamą. Vis dėlto, dar žmonėms patarčiau spęsti ir patalpų vėdinimo klausimus. Nereikia aklai kažką griebti ar lygiai taip pat nesvarstant atmesti. Ruošdamiesi renovacijai, be pagrindinių dalykų gaunate visą paketą paslaugų, tad reikia protingai pasirinkti, kad apšiltinus pastatą po kelerių metų vėl nereikėtų visko griauti ir perdarinėti kokios nors nuotekų sistemos ir panašiai“, – sako D. Mačys.

Panašiai mąsto ir Butų ūkio vyr. inžinierius A. Dolgovas. „Konkurse renovuoti namus dalyvauja įmonės, per metus atliekančios galybę darbų, o įmonių apyvarta – keli šimtai milijonų per metus. Negi jūs galvojat, kad firma atvažiuos į Ignaliną, kad specialiai padarytų kokį broką ir tada savo lėšomis perdarinėtų viską iš naujo? Garantija atviriems darbams – 5-eri metai, paslėptiems darbams, o tokių dauguma – visi 20 metų. Ir vis dėlto, jei matote ką nors, kas jums atrodo netinkama, iškart skambinkite mums“, – sako A. Dolgovas.

Kompleksinė renovacija

„Norėdami gauti didžiausią naudą, namą turėtumėte renovuoti kompleksiškai. „Tokia renovacija dažniausiai susideda iš atitvarų šiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo. Gyventojai susirinkimo metu gauna visą paketą paslaugų ir patys renkasi, kas jiems reikalinga, o mes patariame ir pakonsultuojame. Reikėtų renovuoti ne tik sienas ir palėpes, keisti langus namuose, laiptinėse bei rūsyje, šiltinti ir įstiklinti balkonus, bet ir pagalvoti apie inžinerines daugiabučio sistemas. Jeigu reikia, vienvamzdė šildymo sistema turi būti pakeista dvivamzde, ant stovų įrengti balansiniai ventiliai, o ant šildymo prietaisų – termostatiniai ventiliai. Be to, renovuojant daugiabutį butuose gali būti įrengta individuali šilumos energijos apskaita, izoliuojami magistraliniai šildymo ir karšto vandentiekio vamzdynai, pakeista elektros instaliacija“, – sako A. Dolgovas.

Renovacijos nauda

„Kai kuriais atvejais sutaupyti galima iki 62 proc. ir daugiau. Svarbu, kad sutaupymus vertintumėte lygindami šilumos poreikius, perskaičiuotus prie norminių sąlygų – darykite prielaidą, kad tiek prieš renovaciją, tiek po jos vidaus temperatūra buvo 18 ºC. Šiuo atveju gana dažnai pasitaiko nesusipratimų, mat prieš renovaciją patalpose temperatūra būna žemesnė, o po renovacijos ji padidėja. O faktiniai šilumos suvartojimai gali išlikti nelabai pakitę. Tad jei galvojate, kad nieko nesutaupėte, įvertinkite, ar nepasikeitė jūsų komfortas. Priklausomai nuo pastato konstrukcijos ir oro kaitos lygio, temperatūros namuose „pakėlimas“ 1 ºC gali papildomai padidinti pastato šilumos sąnaudas 5–8 proc. Pavyzdžiui, jei prieš renovaciją bute buvo 16 ºC, o po jos 20 ºC, nors šilumos sąnaudos beveik nepakito (lauko temperatūros panašios), sutaupysite nuo 20 iki 32 proc. Kitaip sakant, jei prieš renovaciją būtumėte norėję temperatūrą patalpose pakelti iki 20 ºC, šilumos sąnaudos būtų padidėjusios nuo 20 iki 32 proc.

Be to,pastato atskirų elementų gyvavimo trukmė yra skirtinga, vieni jų nusidėvi greičiau už kitus. Šiuo metu daugelyje senų daugiabučių daug elementų (vamzdynai, langai ir pan.) yra susidėvėję. Juos reikia keisti nesitikint ekonominės naudos. Tinkamai pakeitę šiuos elementus, apšiltinę sienas ir atlikę kitus darbus, prailginsite viso pastato eksploatavimo laiką“, – pataria A. Dolgovas.

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *