Skip to content

Prasminga novelių kūrėjo viešnagė Ignalinoje

Mamertas KRAPAUSKAS

Jau įpratome prie savivaldybės Viešosios bibliotekos iniciatyvų, organizuojant įvairias dailės, fotografijų ir kitokių meno kūrinių parodas, rengiant susitikimus su iškiliomis ne tik rajono, bet ir Lietuvos asmenybėmis. Todėl netenka stebėtis, kad kasmet į kiekvieną renginį susirenka ne tik gausus būrys knygų mylėtojų, bet ir tų ignaliniečių, kurie siekia praturtinti savo žinias ir dvasinį pasaulį, kurį neretai užgožia kasdieniai rūpesčiai. Už ką bibliotekininkėms lankytojai negaili nuoširdžių padėkų.

Jų nemažai susilaukė ir po neseniai surengto susitikimo su pastaruoju metu tarp knygų mylėtojų pamėgtu novelių kūrėju, publicistu, rašytoju, ilgamečiu kaimyninio Utenos rajono „Utenio“ laikraščio redaktoriumi ir Dusetų garbės piliečiu Donatu Čepuku. Tarp plunksnos brolių jis jau daug metų pažįstamas kaip kuklus ir kūrybingas žurnalistas, bet pastaraisiais metais savo gerbėjus pradžiugino kurdamas noveles, kurios pasižymi kiek neįprastais, o neretai ir ekstravagantiškais, bet glaustais pasakojimais, aiškia intriga ir dėmesiu vidiniam žmogaus pasauliui. Tai pastebėjo ir Vilniaus „Petro ofseto“ spaustuvė, pradėjusi spausdinti jo novelių knygas. Neįtikėtina, kad per pastaruosius aštuonerius metus minėta spaustuvė išleido net 16 D. Čepuko įvairios apimties novelių knygelių, kurios neužsiguli knygynuose, o ir bibliotekose ne visuomet gali surasti.

Susitikime su novelių kūrėju buvusi ilgametė Ignalinos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irena Šaltienė, skaitydama ištraukas iš kai kurių novelių, pabandė atskleisti rašytojo kūrinių populiarumo esmę. Jos teigimu, jas sukurti galėjo tik neeilinio talento žmogus, per ilgus metus savo vaizduotėje išsaugojęs įvairių savo novelių herojų tarpusavio bendravimo ir netgi meilės santykius, praturtindamas juos supančios gamtos štrichais. Pasak I. Šaltienės, rašytojui labiausiai pavyko prasiskverbti į novelių herojų sielos gelmes, kurios labiausiai ir intriguoja kiekvieną skaitytoją. Beje, I. Šaltienė nedviprasmiškai pareiškė, kad D. Čepuko kai kurios novelės prilygsta klasikai, todėl pagal jų turinį verta sukurti net trumpametražinių filmų.

Novelių autorius nuoširdžiai padėkojo mokytojai, kad jai taip pavyko prasiskverbti ne tik į jo kūrinių herojų, bet ir jo sielos gelmes, ko nepavyksta padaryti net labiau patyrusiems jo kūrybos vertintojams. Rašytojas prisipažino, kad jis nepretenduoja į gabaus kūrėjo vardą. Ankstesniais metais bandė rašyti apsakymus, kitokio turinio kūrinius, o prie novelių kūrybos prisėdo po kelių kelionių, lydint prezidentą Valdą Adamkų po įvairias pasaulio šalis. Kurti noveles yra daug sunkiau, negu rašyti romaną. Novelės neretai gali apgauti skaitytoją, nes jos kuriamos ne tikroviškais faktais ir tikroviškomis žmonių pavardėmis, nes jo kūrinių herojai gimsta vaizduotėje, o ji neretai būna stipresnė už tikrovę. Neretai jo vaizduotėje gimę kūriniai prie stalo atgimsta per kelias valandas. Tai priklauso nuo kūrybinio patoso.

Susitikime D. Čepukas pabandė atsakyti ir į I. Šaltienės pateiktą klausimą, kodėl pagal jo noveles nekuriami kino filmai. Atsakydamas į šį klausimą, svečias atsakė, kad neretai režisieriai, kurdami filmus, juos kuria pagal savo kurpalį, todėl jis nepageidauja, kad taip atsitiktų ir su jo kūryba. Beje, atsakydamas į klausimą, kuris iš Lietuvos novelistų jam paliko giliausius įspūdžius, autorius teigė, kad jam giliausiai atmintyje išliko Jono Biliūno novelė „Kliudžiau“. Labai gerbia Petrą Cvirką ir jo lengva ranka parašytą romaną „Žemė maitintoja“. Gerbia jis ir Mariaus Katiliaus, taip pat iš Sedos kilusio Romualdo Granausko kūrybą už jų kūrinių natūralią kalbą. Jeigu knygose vaizduojama tik žmonių išorė, o neatskleidžiama jų dvasia, tai jos praranda savo vertę ir skaitytojų dėmesį. Juk knygos paskirtis – sužadinti žmonių sielas. Nuo to ir priklauso knygų populiarumas.

Baigiantis D. Čepuko susitikimui su ignaliniečiais, jis pagal susitarimą su bibliotekos darbuotojomis savo kūrybos knygų įteikė atvykusioms bibliotekos skaitytojoms, tarp kurių buvo Gražina Joniškienė, Irena Trafimovienė, Lina Tarutienė, Teodora Teličkienė, Tatjana Misiūnienė ir Adelė Norkuvienė. Iš novelių autoriaus daug nuoširdžių žodžių susilaukė ir jo knygomis bei gėlių puokštėmis buvo apdovanotos jo kūrybos vertintoja I. Šaltienė, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, kitos šio renginio organizatorės, taip pat šio renginio nuotaikingą pradžią pradėjusi jaunoji dainininkė ir gitaristė Gintarė Lukijanskaitė. Beje, svečias, atsisveikinant su susitikimo dalyviais, prie jo paties surengto vaišių stalo džiaugėsi, kad jis nesitikėjo tokio šilto susitikimo su gausiu knygos ir literatūros mėgėjų būriu. Bibliotekai padovanojo visas savo kūrybos išleistas novelių knygas.

Autoriaus nuotr.

Gausus būrys nuolatinių bibliotekos lankytojų liko patenkinti mažai iki šiol pažinoto svečio viešnage Ignalinoje Gausus būrys nuolatinių bibliotekos lankytojų liko patenkinti mažai iki šiol pažinoto svečio viešnage Ignalinoje Padėkota ir šio renginio puošmenai – jaunajai dainininkei ir gitaristei Gintarei Lukijanskaitei Nuoširdžiausius padėkos žodžius svečias perdavė jo kūrybos išradingai vertintojai Irenai Šaltienei Bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė dėkojo svečiui už ignaliniečiams padovanotą turiningą susitikimą

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *