Skip to content

Kam naudingi nusikaltimai

MI informacija

Pakalbėjo žiniasklaida apie būtinybę grąžinti Lietuvoje mirties bausmę už ypač sunkius nusikaltimus ir sėkmingai nutilo. Taip ir turėjo būti, nes mūsų, ir ne tik mūsų, žurnalistikai svarbu tai, kas vyksta dabar. Praėjo – pasimiršo. Bus dar viena šiek tiek šiurpesnė žmogžudystė – žurnaliūgos vėl lenktyniaus, kuris pirmas, kuris vaizdingiau, su daugiau detalių aprašys ją. Savaitei bus darbo.

Politikai irgi nutilo. Vieni pasakė, kad reikėtų grąžinti, kiti – kad to neleis Maskva, atsiprašau, Briuselis, bet visi beveik vieningai sutarė, kad bausmės pakankamai griežtos, tad toliau šnekėti beveik nėra apie ką. Irgi iki kito karto.

Apie bausmių, kurias numato įvairūs kodeksai, griežtumą, netgi pernelyg didelį griežtumą, pašnekama nuolat. Nieko nuostabaus, žinant, kad stipriausias balsas priklauso žmogaus teisių gynėjomis apsiskelbusioms nusikaltėlių reikalų organizacijoms.

Iš tikrųjų bausmės numatomos griežtos. Sakysim, iki 5 metų laisvės atėmimo. O nuo kiek? Ogi nuo baudos. Kaip sakoma: tas, kurio advokatas geras, gaus baudą, tas, kurio prastas – sės. Sakoma, kad nuo to, kiek esi kaltas, tai nepriklauso.

O ir tie, kurie sėda, nesėdi tiek, kiek jiems skiriama. Pas mus, jei neklystu, įteisinta, kad nusikaltėlis atsėdi tik pusę bausmės, o paskui, jeigu gerai elgėsi, tiesiog privalo būti paleistas.

Štai žurnalisto Vito Lingio žudikui Igoriui Achremovui iš pradžių – tai buvo anais laikais, kai dar nepriklausėme Briuseliui – buvo skirta mirties bausmė, pakeičiant ją kalėjimu iki gyvos galvos. Paskui sutrumpinta iki 25 metų. Tačiau visos bausmės I. Achremovas neatliko. Kadangi byla buvo, kaip sakoma, rezonansinė, išeiti į laisvę anksčiau laiko jam pavyko ne iš karto, bet vis dėlto pavyko.

Štai jums ir Temidės griežtumas, nors apskritai I. Achremovo pavyzdį galima laikyti tokio griežtumo pasireiškimu. Kiti, kurie nežudo žurnalistų ar teisėjų, į laisvę išeina greičiau, nes gerai elgiasi.

Beje, jeigu visi taip gerai elgiasi, iš kur laisvės atėmimo vietose atsiranda telefoninių sukčių, kurių grobis skaičiuojamas tūkstančiais, dešimtimis tūkstančių litų? Ir kas gali paneigti, kad su jais neįmanoma susitvarkyti, kad savo grobiu jie nesidalija su tų laisvės atėmimo vietų pareigūnais?

Įstatymai griežti, o, žiūrėk, 25 metelių sulaukęs geras berniukas jau būna teistas dešimtį kartų. Kaip čia išeina – kam tai naudinga, kad nusikaltėliai kuo greičiau išeitų į laisvę?

Nepritariu nuomonei, kad tai naudinga advokatams, mat jeigu tas geras berniukas per tą patį laiką būtų buvęs teisiamas ne dešimt, o mažiau kartų, tai atitinkamai mažesnis būtų buvęs ir advokatų honoraras. Ir jau visiškai nepritariu nuomonei, kad tai naudinga teisėjams; kai kas tiesiog įžeidinėja teismą, sakydamas, kad teisėjai irgi gauna iš teisiamojo atitinkamai didesnį „honorarą“. Oi, kaip negražu taip sakyti – juk teisėjai kyšių neima.

Taigi, atsakymo į klausimą, kam tai naudinga, nesiūlysiu. Patys galvokite. Kaip ir apie tai, kodėl tokioje „nedemokratinėje“ šalyje, kaip Jungtinės Valstijos, nusikaltėlis yra baudžiamas už kiekvieną nusikaltimą. „Demokratinėje“ Europoje – nesvarbu, kiek kartų apvogsi ar apiplėši žmogų, vis tiek daugiau maksimumo negausi. JAV už kiekvieną nusikaltimą skiriama atskira bausmė, ir paskui bausmės sumuojamos, Europoje, taigi ir pas mus, bausmė skiriama viena – už sunkiausią nusikaltimą. Kam tai naudinga – žinoma, išskyrus nusikaltėlius ir jų teisių gynėjus?

Pas mus kartais juokiamasi, kad Amerikoje skiriama, sakysim, devyniasdešimt metų nelaisvės. Tie nedemokratiški amerikonai irgi numato, kad už gerą elgesį nusikaltėlis gali būti paleistas atlikęs pusę bausmės…

Dar vienas skirtumas: jeigu nusikaltėlis Amerikoje nubaustas už, sakysim, turto iššvaistymą (pasisavinimą), anksčiau laiko į laisvę jis gali būti paleistas tik grąžinęs, ką pavogė. Pas mus, jeigu priteistas nuostolių grąžinimas, toks pilietis išleidžiamas anksčiau, „kad galėtų dirbti ir grąžinti pinigus“. O gal čia nieko nuostabaus, žinant, kad pas mus didieji vagys grobiu su „kažkuo“ pasidalija?

P. S. Laikraščio internetinėje svetainėje www.mignalina.lt dabar vyksta apklausa šiuo klausimu. Pareikškite savo nuomonę.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *