Skip to content

Meikštų biblioteka jau 60-ąjį spalį atvėrė duris lankytojams

Niekada nesiliausiu kartojusi, kad didžiausias mūsų krašto turtas – išskirtiniai žmonės, kurių atsidavimo savam kraštui dėka mes kaskart turime progų susieiti, pasidžiaugti ir padėkoti vieni kitiems, tokiu būdu dėkingumą ir gerąją žinią visam pasauliui paskleisdami dešimteriopai stipresne jėga. Praėjusį savaitgalį linksma buvo Meikštuose, kur bibliotekininkės Jolantos Šalnienės dėka jau 60-ąjį spalį duris skaitytojams ir svečiams atvėrė šventiškai padabinta biblioteka.

Jaukioje Meikštų krašto bibliotekoje susirinkę nuolatiniai jos lankytojai bei svečiai paminėjo bibliotekos 60-ąjį jubiliejų. 1953-aisiais nedideliame privataus namo kambarėlyje Kajatų kaime pirmą kartą šiame krašte atidaryta biblioteka. Vėliau ji po truputį plėtėsi: didėjo leidinių skaičius, gausėjo lankytojų. Galiausiai bibliotekos funkcijos išsiplėtė maksimaliai ir ji tapo savotišku kultūros centru, taip, beje, biblioteką vadina ir patys gyventojai, nes dėl bibliotekininkės Jolantos sumanumo, išradingumo ir atsidavimo darbui bei žmonėms įstaigoje galima ne tik kasdien perversti naujausią spaudą, knygas, rasti atsakymus kone į visus rūpimus klausimus, bet ir maloniai ir turiningai leisti drauge laiką bendruose kultūriniuose renginiuose, susitikti su įdomiais žmonėmis. Pati Jolanta juokiasi iš atsiradusios vienos naujausių bibliotekos funkcijų – Teleloto bilietų tikrinimu.

„Bibliotekos šventė – tai jūsų visų šventė. Kad knygos lavina sielą, stiprina žmogų, ugdo protą, žmonės žinojo jau prieš 5 tūkst. metų, Antikos laikais. Lietuvoje bibliotekininkystė vystosi 500 m., o mūsų krašte jau 60 metų veikia Meikštų krašto biblioteka. Daug tai ar mažai, spręsti jums. Žmogaus gyvenime 60 metų – tai jau nemažas laiko tarpas, o įstaigos gyvenime turbūt tai tik kukli pradžia. Manau, kad mūsų biblioteka galės dar mažiausiai tiek pat metų veikti, jei tik ji jums bus reikalinga“, – kalbėjo bibliotekininkė Jolanta.

Šios gražios sukakties proga į biblioteką atvyko gausybė svečių bei neįtikėtinai didžiulis būrys rėmėjų. Ko jau ko, bet stiprių, rimtų ir intelektualių vyrų, skaitančių knygas ir dar dovanojančių jas kitiems, bibliotekoje daugiau nei galite įsivaizduoti. Jolanta kažkokiu stebuklingu būdu jau daugelį metų į bibliotekos lankytojų bendruomenę priviliojusi visą „Padysnio“ medžiotojų būrelį, vienijantį daugiau nei 50 narių. Štai ir šįkart visi buvo drauge. Radę progą sujungti dvi šventes – bibliotekos šventę ir medžioklės sezono atidarymą – surengė tikrą puotą. Jolanta, žinoma, reguliavo kultūrinę šventės dalį, smagų Didžiasalio kapelos „Šeimynėlė“ pasirodymą, o štai medžiotojai visus „nuginklavo“ kelių patiekalų vaišėmis, gamintomis ir tiektomis lauke. Ką jau čia ir bepridursi!

Jau įprasta, kad ypatingomis progomis nestinga ir dovanų bei gražių palinkėjimų, padėkos žodžių, sveikinimų. Ir nors jubiliejus bibliotekos, visi lyg susitarę kartojo, jog be žmogaus, be Jolantos, ši įstaiga būtų niekas, o gal net jos ir visai nebūtų. Sveikinimų ir palinkėjimų glėbį, perduotą rajono mero Bronio Ropės, kartu su savomis dovanomis atgabeno rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė, padėkų ir paraginimo nesustoti kelyje negailėjo Viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Kaimyniškai nuoširdžias dovanas įteikė ir seniūnė Tatjana Jarutienė bei Daugėliškio vidurinės mokyklos vadovės Rima Cibulskienė (keletą metų taip pat skleidusi šviesą šiame krašte) ir Gražina Mackonienė, rajono tarybos narys Vytautas Sakalauskas, Mažėnų bibliotekininkė Kristina Bubulienė bei bendruomenės atstovai, vietos gyventojai ir medžiotojų būrelio vadovas Gintaras Šalna.

Gera, labai gera. Ir visai ne todėl, kad puikus oras, kad jubiliejus, o todėl, kad tokiame atokiame krašte gyvena tokie ypatingi žmonės, sugebantys šypsodamiesi išdidžiai pasakyti: „Taip, mes čia gyvenam, mes čia matom ir kuriam savo ir savo vaikų ateitį, mes mylim šitą kraštą“. O juk taip sunku nepalūžti kone kasdien girdint, jog tik didmiesčiuose gyvena ir dirba žmonės, o kaimuose merdi žemo intelekto nevykėliai ir nemokšos, negebantys prasisukti. Na, ir tegul, svarbu, jog mes žinome, kokie visi mes esame ir ką mes galime visi drauge.

Sėkmės, energijos, naujų idėjų ir polėkių bei vis gausėjančio bibliotekos lankytojų būrio Jolantai linki ir visas MI kolektyvas.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje