Žiema, kurios slenkstį peržengsime jau sekmadienį, pagaliau nepiktai, bet jau kaukštelėjo dantimis: sustingdė žemę, pažėrė sniego, nuo pavadžio paleido vėjus. Tad belieka garbingai į poilsį palydėti ilgai mus lepinusį rudenį. O jeigu jau žiema prasidėjo, tai tegul ir pasninga, ir nedidelis šaltukas nosis pagnaibo. Juk tam jau laikas. Blogiau, kai žiemą lyja, o oro temperatūra ratais aplink nulį kadrilį šoka…

Nors jau antra savaitė slenka po tragedijos Rygos „Maximoje“, ši tema vis dar lūpomis vaikšto. Juk po griuvėsiais 54 gyvybės užgeso. Nei karo, nei teroristų atakų – po darbo užėjai apsipirkti ir amžiną tau atilsį. Dėl šios tragedijos trečiadienį atsistatydino visa Latvijos vyriausybė su premjeru priešakyje (spėkit, mūsiškiai būtų taip padarę?). Dabar tiriamos tragedijos priežastys. Specialistai teigia, kad „dėl to, kas atsitiko, negali būti kaltas vienas žmogus. Tragedijos priežastys – susidėjusios kelios aplinkybės ir klaidos, o pagrindinė stogo griuvimo versija – statybos normų pažeidimai“. Yra įvardinti ir konkretūs specialistai, inžinieriai, kurie aplaidžiai vertino prekybos centro statybos darbų kokybę. Latvijos žiniasklaida dabar bijo, kad prieš juos neprasidėtų linčo teismai…

Svarbiausias Lietuvos įvykis (ne tik šios savaitės, bet ir visų metų) – vakar Vilniuje prasidėjęs Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas. Tai svarbiausias ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys. Į Vilniaus viršūnių susitikimą susirinko 28 ES šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovai ir ministrai.

Tačiau ilgai lauktas šis susitikimas virto drama dar net neprasidėjęs. Tai, kas buvo laikoma kone Lietuvos pirmininkavimo ES karūnavimu, virsta nusivylimu. Mat Ukraina greičiausiai nepasirašys Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES. Ukrainoje protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, nes net iki 60 proc. ukrainiečių pasisako už integraciją į ES. Politologai ieško priežasčių. Vis daugiau jų dėl Ukrainos „kol kas ne“ kaltina pačią ES. Teigiama, kad, pirma, galima buvo suteikti narystės perspektyvą Ukrainai, jeigu ji pasirašytų asociacijos susitarimą, nes taip būtų dar labiau padidintas visuomenės spaudimas prezidentui V. Janukovyčiui žengti integracijos su ES keliu. Antra, matant Ukrainos ekonomikos būklę, suteikti kreditinę liniją – bet be tokių reikalavimų kaip privalomas lengvatinių šildymo kainų atsisakymas, nes tai reikštų socialinę krizę šalyje. Trečia, rasti bent jau laikiną Rusijos sankcijų nulemtų papildomų kaštų Ukrainos verslui kompensavimo mechanizmą ir, ketvirta, neįvaryti savęs į kampą dėl buvusios Ukrainos premjerės J. Tymošenkos problemos sprendimo.

„Kriaušių prikrėtė“ Seimo pirmininkė Loreta. Nuvykusi į Kijevą, ji pasakė kalbą opozicijos mitinge, ko neturėjo daryti. Tai rodo tik viena – ši dama nuo Ukmergės dar nelabai gaudosi užsienio politikoje. Dėl to Seimo vadovė gavo antausį – jos nepriėmė nė vienas Ukrainos oficialus asmuo. Žinoma, neprofesionalumo šešėlis krito ir visai mūsų diplomatijai. Ukrainos prezidentas pareiškė, kad šis atsisakymas artėti prie ES ne galutinis, prie šios temos bus grįžtama pavasarį, jei Europa ukrainiečių atžvilgiu elgsis protingiau…

Vyriausybė trečiadienį pranešė, kad, kaip ir buvo žadėta, nuo sausio už elektrą Lietuvos žmonės mokės 2–3 centais mažiau. Mums gi labiau rūpi, ar išsiderėsime, kad AE regione dabar esanti 40 proc. nuolaida liktų dar iki 2020 m. Pokalbiai su Vyriausybe vyksta ir kategoriško „ne“ nėra. Vadinasi – vilties dar turime (daugiau apie tai – šiandien 1 psl.)…

Šiandien šventė Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, Krašto muziejuje – nauja ekspozicija, tad ir niūrią priešžiemio dieną yra kur nueiti.

Jaukaus savaitgalio!