– Vienos baudžiamosios bylos pradžioje viena liudytoja ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių davė vienus parodymus, tačiau vėliau teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė ir nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, kurių iš pradžių nebuvo minėjusi arba jas pasakojo kitaip. Manau, kad taip yra, nes ji šioje byloje turi suinteresuotumą, nes su įtariamuoju liudytoją sieja itin draugiški santykiai. Ar už parodymų keitimą (melavimą) liudytoja gali būti traukiama atsakomybėn? Kokia nuobauda už tai gresia?

Eugenijus GAŠČENKA

LIUDYTOJO ATSAKOMYBĖ UŽ MELAGINGŲ PARODYMŲ DAVIMĄ

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 83 str. 4 dalyje yra nustatyta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad liudytojo parodymai laikomi melagingais, jei jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą.

Jei manote, kad liudytoja davė melagingus parodymus, suprato ir norėjo, kad melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, turite teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagrindas traukti liudytoją baudžiamojon atsakomybėn už melagingus parodymus gali atsirasti ir tada, jeigu liudytojas bet kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nemotyvuotai iš esmės pradeda keisti savo pirmiau duotus parodymus.

Už melagingų parodymų davimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2013 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.