Pas mus Ignalinos miškuose ramu, gamta žiemos laukia ir nesulaukia. Na, šiluma kaulų nelaužo, šalčių dar ir palaukti galima.

O tuo tarpu pasaulyje visokių dalykų dedasi. Štai Moldova ir Gruzija Vilniuje parafavo susitarimus su Europos Sąjunga. Galima būtų pasakyti, kad parafavimas – tai tik pusė darbo, kad dabar tuos susitarimus turi patvirtinti abiejų šalių parlamentai, bet dėl Moldovos ir Gruzijos apsisprendimo tarsi abejoti nereikia. Nori jos į Europos Sąjungą, nors tu ką. Visų pirma pinigų jų valdžiai reikia. Žinia, Briuselis daug pinigų nusistekenusioms valstybėms skiria, tada skirstytojai jau ne Briuselyje, bet vietose sėdi, o pinigai turi tokią savybę: limpa prie skirstytojų rankų.

Pinigų ir Ukraina norėjo. Daug ir greitai. Čia visokio plauko, tai yra, ir kairieji, ir dešinieji politikos apžvalgininkai aiškino, kad Kijevas tarsi ir norėtų į Europą, bet Maskva neleidžia. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius taip ir sakė: mes gal ir norėtumėm, bet Kremlius prieš.

Gal todėl Ukrainos prezidentas aiškino, kad jis gal būtų Vilniuje ką nors pasirašęs, jeigu Briuselis būtų davęs pinigų.  Prašė jis 160 milijardų eurų – po 20 milijardų eurų kasmet. Ir suprask, kaip čia iš tikrųjų buvo: ar V. Janukovyčius tikėjosi pinigų gauti, ar tikėjosi, kad Briuselis tiek jų neduos…

Dėl vieno dalyko V. Janukovyčių reikia pagirti: jeigu tuo metu, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, Lietuvos derybininkai būtų šiek tiek daugiau apie savo šalį galvoję, dabar daugiau pinigų gautume, ir dar kokių nors lengvatėlių buvo galima išsiderėti – juk tada Briuselis labai norėjo Baltijos valstybes nuo tos pačios Rusijos atplėšti, čia jau didžioji politika buvo. Na, tegul gera dalis tų pinigų ne į paprastų žmonių, o į didelių ponų kišenes suplaukusi būtų, užtat dabar naujais milijonieriais galėtumėme pasigirti… 

Bet grįžkime prie Ukrainos ir Rusijos. Pastarosios žiniasklaida šiek tiek iš visokių V. Janukovyčiaus pasiteisinimų pasišaipė. Girdi, svarbiausia priežastis buvo ne Kremliaus spaudimas ir ne pinigai, nes Ukrainos milijardieriams su Europa biznį daryti veikiausiai būtų dar labiau apsimokėję.

Didžiausia priežastis, teigė rusai, buvo V. Janukovyčiaus baimė pralaimėti kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Mat ES reikalavo, kad į užsienį gydytis būtų išleista buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, o V. Janukovyčiui tai baisiausias dalykas, nes J. Tymošenko esanti vienintelė konkurentė, galinti išversti jį iš prezidento posto. O paskui – kas žino, ar paskui V. Janukovyčiaus nelauktų išsilaisvinusi kalėjimo kamera.

Todėl nereikia tikėti kalbomis, kad Seimo pirmininkės kėdėje sėdinti buhalterė iš Ukmergės į Kijevą nuskubėjo, norėdama pasisiūlyti įkaite: girdi, tegul V. Janukovyčius išleidžia J. Tymošenko gydytis, o ji tuo tarpu pasėdės vietoj J. Tymošenko, taip garantuodama, kad pastaroji pasigydžiusi sugrįš.

Visiškai neteisingos kalbos, šmeižtas. Viena, kai Loreta Graužinienė išvažiavo į Kijevą, V. Janukovyčius išvažiavo į Vilnių, vadinasi, nenorėjo su ja kalbėtis. Su ja Kijeve kažkodėl niekas nenorėjo kalbėtis, net Aukščiausiosios Rados pirmininkas kolegės nepriėmė. Kolege nepripažino, ar ką?

Ir antra, paskui L. Graužinienė į Rygą nuskubėjo, tuo metu, kai Latvijos valdžia irgi į Vilnių nuvažiavo. Tad visus tuos pasivažinėjimus ne kažkokie politiniai norai nulėmė, o paprasčiausias nesusigaudymas, kas kur vyksta. Juk nesakysi, kad viena moteriškė supyko ant kitos ir nuvažiavo bet kur, kad tik toliau nuo jos. Ne, paprasčiausiai Viktoras pasirodė esąs prastas politinės sriubos virėjas. Matyt, jam tik kitos gerai „srubą virda“, o jam tai nelabai išeina, persūdo.

O gal tikrai čia buvo kažkieno moteriškas kerštas Prezidentei Daliai Grybauskaitei – juk ir pas mus prezidento rinkimai artėja. Tikrai moteriškas…