Lapkričio 19 d. MI numeryje rašėme apie centų konfliktą Daugėliškio parduotuvėje. Tai paskatino giliau pasidomėti šia problema. Prakalbus apie monetas, o ypač smulkiąsias, išgirdome įvairių nuomonių. Vieni, sako, jau seniai reikėjo išimti iš apyvartos tuos centus, o kitiems visai patinka prekybininkų žaidimas 1 cento galia. Juk 999,99 Lt, tai ne 1000,00 Lt! Lie­tu­vos ban­kas taip pat svarsto, ką da­ry­ti su ma­žiau­sio no­mi­na­lo mo­ne­to­mis, – nau­do­ti jas apy­var­to­je, ar at­si­sa­ky­ti, kaip tą pa­da­rė Ka­na­da, Šve­di­ja, Suo­mi­ja, Nor­ve­gi­ja ir ki­tos ša­lys. Pa­ga­min­ti 1 cen­tą kai­nuo­ja bran­giau nei jo nominali ver­tė.

Ignalinos kredito unijoje

Ignalinos kredito unijos valdytoja Violeta Čeponienė teigia, jog pas juos problemų, bent kol kas, nei įmonės, nei privatūs asmenys dėl monetų tikrai neturėjo. „Mes priimam monetas be jokių trikdžių. Iki 10 litų monetomis priimame nemokamai, o už daugiau nei 10 litų monetomis mokamas administracinis 1 Lt mokestis, nežiūrint į tai, kokią sumą klientas pateikia monetomis. Esmė ta, kad monetų inkasavimas yra kur kas brangesnis nei kupiūrų, todėl kartais atsitinka taip, jog parduotuvėse trūksta monetų. Juk tiek jų išvežimas, tiek atvežimas – nemažos papildomos išlaidos. Žinote, vaikai mėgsta taupyti ir taupo, žinoma, monetomis. Paskui, aišku, nori jas iškeisti kupiūromis. Kur tai geriausia padaryti? Mano žiniomis, labai draugiškai šią problemą visada padeda išspręsti KŪB „Danalta“ parduotuvėje“, – linksmesne gaida pokalbį pasuka pašnekovė.

V. Čeponienės teigimu, dėl atsiskaitymo grynaisiais ne tik monetomis, bet ir kupiūromis, jų unija „praturtėjo“ naujais klientais, mat AB bankui SWEDBANK uždarius savo filialus mažesniuose miesteliuose, dalis jų klientų perėjo pas juos. „Mokyklose už pietus vaikai atsiskaito grynaisiais pinigais, dažniausiai – monetomis, todėl jų susikaupia gana daug. AB bankui SWEDBANK kai kuriuose miesteliuose uždarius filialus ir palikus tik bankomatus bei konsultantus, mokyklos susidūrė su grynųjų pinigų operacijų problema, juk bankomatai grynųjų nepriima. Tokiu būdu Zarasų mokyklos tapo naujais mūsų klientais“, – teigia V. Čeponienė.

Ir reikia, ir nereikia

Kaimuose esan­čių mais­to pre­kių par­duo­tu­vių par­da­vė­jos sa­ko, kad at­si­skai­ty­mas smul­kiais cen­tais ypač pa­daž­nė­ja mė­ne­sio pa­bai­go­je. Bal­tais cen­tais žmo­nės su­skai­čiuo­ja iki 10 li­tų.

Par­da­vė­ja ma­no, kad mė­ne­sio pa­bai­go­je pir­kė­jai pi­ni­gus krapš­to iš tau­pyk­lės. Cen­tais daž­niau­siai at­si­skai­to tie, ku­rie lai­ko „taš­ką“, per­par­da­vi­nė­ja ci­ga­re­tes, nes mokinukai centų turi visada – jų „pajamos“ stabilios visą mėnesį. Už pre­kę perpardavinėtojai gau­na daug smul­kių­jų ir sten­gia­si juos iš­leis­ti.

Bū­na, kad pir­kė­jai prie ka­sos ne­lau­kia vie­no cen­to grą­žos. Jei pre­kė kai­nuo­ja 3 li­tus 99 cen­tus, pa­duo­da 4 li­tus ir ei­na pro du­ris. Tar­si 1 cen­tas jau – ne pi­ni­gas.

Pa­si­tai­ko ir at­virkš­čiai: ka­so­je trūks­ta 1 cen­to mo­ne­tų, o žmo­gus kant­riai lau­kia grą­žos.

Prekybininkų triukas

Ilgus me­tus par­da­vė­ja dir­ban­ti mo­te­ris nea­be­jo­ja: žmo­nėms priprato būti šiek tiek apgaudinėjami. „Tas šiek tiek – tai daugiau psichologiškai, o ne finansiškai. Prie kavos pa­ra­šyk: „Ak­ci­ja! Kava kai­nuo­ja 6,99 li­to!“ Oho, tuoj vi­si pirks! Bet jei bus pa­ra­šy­ta „Kava – 7 li­tai“, jau per brangu, praleis pro akis ir toliau ieškos akcijos, ar tos nelemtos kainos be vieno cento. Žinoma, yra žmonių, kurie labai pyksta dėl šitos vieno cento politikos, kartais net tenka išgirsti ir užgaulių komentarų, bet juk ne pardavėjas dėl to kaltas“, – sako par­da­vė­ja.

Per brangi gamyba

Lie­tu­vos ban­kas 1 cen­to no­mi­na­lo mo­ne­tas į apy­var­tą iš­lei­do 1993 m. bir­že­lio 25 d. Šios mo­ne­tos iki šiol – apy­var­to­je. Mo­ne­tos ga­mi­na­mos pa­gal po­rei­kį. 2012 m. gruo­džio 31 d. apy­var­to­je bu­vo 429,84 mi­li­jo­no vie­ne­tų 1 cen­to mo­ne­tų, 2011 m. gruo­džio 31 d. – 403,71 mi­li­jo­no vie­ne­tų, o 2010 m. gruo­džio 31 d. – 379,44 mi­li­jo­no vie­ne­tų.

In­for­ma­ci­ja apie mo­ne­tos ga­my­bos kai­ną ne­skel­bia­ma dėl su pi­ni­gų ga­my­ba su­si­ju­sio kon­fi­den­cia­lu­mo. Bet 1 cen­to mo­ne­tos ga­my­bos są­nau­dos yra di­des­nės ne­gu no­mi­na­li mo­ne­tos ver­tė.

2012 m. į apy­var­tą bu­vo iš­leis­ta 26,3 mi­li­jo­no vie­ne­tų 1 cen­to mo­ne­tų, išim­ta su­si­dė­vė­ju­sių – 0,21 mi­li­jo­no vie­ne­tų. 2011 m. iš­leis­ta 24,8 mi­li­jo­no vie­ne­tų, išim­ta 0,52 mi­li­jo­no vie­ne­tų. Vi­sos apy­var­to­je esan­čios 1 cen­to mo­ne­tos yra ga­lio­jan­ti mo­kė­ji­mo ir at­si­skai­ty­mo prie­mo­nė.

Sparčiai nyksta smulkiosios monetos

Ne­ma­žai ša­lių at­si­sa­ko smul­kių­jų mo­ne­tų. Ka­na­do­je nuspręsta išim­ti iš apy­var­tos 1 cen­to mo­ne­tas, nes mo­ne­tų iš­lai­dos kal­ti yra per di­de­lės. 1 cen­to mo­ne­tos ga­my­bos kai­na ten vir­ši­ja jos no­mi­na­lą 1,6 kar­to. Kas­met iš­lei­džia­ma 150 mi­li­jo­nų do­le­rių to­kioms mo­ne­toms trans­por­tuo­ti.

Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus Ka­na­dos ka­ra­liš­ko­ji mo­ne­tų ka­lyk­la pa­ga­mi­no 7 tūks­t. to­nų 1 cen­to mo­ne­tų. Kas­met iš ša­lies biu­dže­to iš­lei­džia­ma apie 11 mi­li­jar­dų do­le­rių 1 cen­to mo­ne­tų ga­my­bai. Dau­ge­lis gy­ven­to­jų to­kias mo­ne­tas sau­go na­mie, iš­me­ta, pa­me­ta ar­ba su­ga­di­na, užuo­t pa­nau­do­ję at­si­skai­tant. Ka­na­dos cen­tas lai­ko­mas vie­na gra­žiau­sių mo­ne­tų pa­sau­ly­je.

Me­ta­li­nių mo­ne­tų ga­lio­ji­mo ter­mi­nas daug il­ges­nis nei bank­no­tų. Vis dėl­to dėl au­gan­čių kai­nų smul­kiau­sio no­mi­na­lo pi­ni­gų ga­my­ba tam­pa be­pras­miš­ka. Pas­ta­rai­siais me­tais sa­vo smul­kiau­sių mo­ne­tų at­si­sa­kė dau­ge­lis ša­lių, tarp jų Šve­di­ja, Suo­mi­ja, Nor­ve­gi­ja, Pran­cū­zi­ja, Is­pa­ni­ja, PAR, Švei­ca­ri­ja, Bra­zi­li­ja ir Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja. Aust­ri­ja ir Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja at­si­sa­kė 2 cen­tų mo­ne­tų, o Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja at­si­svei­ki­no su pu­sės pen­so mo­ne­ta. 2010 m. Ru­si­ja at­si­sa­kė 1 ir 5 ka­pei­kų no­mi­na­lo mo­ne­tų.

AB banko SWEDBANK komentarą skaitykite kituose MI numeriuose.