Lapkričio 19 d. MI numeryje rašėme apie centų konfliktą Daugėliškio parduotuvėje. Tai paskatino giliau pasidomėti šia problema. Prakalbus apie monetas, o ypač smulkiąsias, išgirdome įvairių nuomonių. Vieni, sako, jau seniai reikėjo išimti iš apyvartos tuos centus, o kitiems visai patinka prekybininkų žaidimas 1 cento galia. Juk 999,99 Lt, tai ne 1000,00 Lt! Lietuvos bankas taip pat svarsto, ką daryti su mažiausio nominalo monetomis, – naudoti jas apyvartoje, ar atsisakyti, kaip tą padarė Kanada, Švedija, Suomija, Norvegija ir kitos šalys. Pagaminti 1 centą kainuoja brangiau nei jo nominali vertė.
Ignalinos kredito unijoje
Ignalinos kredito unijos valdytoja Violeta Čeponienė teigia, jog pas juos problemų, bent kol kas, nei įmonės, nei privatūs asmenys dėl monetų tikrai neturėjo. „Mes priimam monetas be jokių trikdžių. Iki 10 litų monetomis priimame nemokamai, o už daugiau nei 10 litų monetomis mokamas administracinis 1 Lt mokestis, nežiūrint į tai, kokią sumą klientas pateikia monetomis. Esmė ta, kad monetų inkasavimas yra kur kas brangesnis nei kupiūrų, todėl kartais atsitinka taip, jog parduotuvėse trūksta monetų. Juk tiek jų išvežimas, tiek atvežimas – nemažos papildomos išlaidos. Žinote, vaikai mėgsta taupyti ir taupo, žinoma, monetomis. Paskui, aišku, nori jas iškeisti kupiūromis. Kur tai geriausia padaryti? Mano žiniomis, labai draugiškai šią problemą visada padeda išspręsti KŪB „Danalta“ parduotuvėje“, – linksmesne gaida pokalbį pasuka pašnekovė.
V. Čeponienės teigimu, dėl atsiskaitymo grynaisiais ne tik monetomis, bet ir kupiūromis, jų unija „praturtėjo“ naujais klientais, mat AB bankui SWEDBANK uždarius savo filialus mažesniuose miesteliuose, dalis jų klientų perėjo pas juos. „Mokyklose už pietus vaikai atsiskaito grynaisiais pinigais, dažniausiai – monetomis, todėl jų susikaupia gana daug. AB bankui SWEDBANK kai kuriuose miesteliuose uždarius filialus ir palikus tik bankomatus bei konsultantus, mokyklos susidūrė su grynųjų pinigų operacijų problema, juk bankomatai grynųjų nepriima. Tokiu būdu Zarasų mokyklos tapo naujais mūsų klientais“, – teigia V. Čeponienė.
Ir reikia, ir nereikia
Kaimuose esančių maisto prekių parduotuvių pardavėjos sako, kad atsiskaitymas smulkiais centais ypač padažnėja mėnesio pabaigoje. Baltais centais žmonės suskaičiuoja iki 10 litų.
Pardavėja mano, kad mėnesio pabaigoje pirkėjai pinigus krapšto iš taupyklės. Centais dažniausiai atsiskaito tie, kurie laiko „tašką“, perpardavinėja cigaretes, nes mokinukai centų turi visada – jų „pajamos“ stabilios visą mėnesį. Už prekę perpardavinėtojai gauna daug smulkiųjų ir stengiasi juos išleisti.
Būna, kad pirkėjai prie kasos nelaukia vieno cento grąžos. Jei prekė kainuoja 3 litus 99 centus, paduoda 4 litus ir eina pro duris. Tarsi 1 centas jau – ne pinigas.
Pasitaiko ir atvirkščiai: kasoje trūksta 1 cento monetų, o žmogus kantriai laukia grąžos.
Prekybininkų triukas
Ilgus metus pardavėja dirbanti moteris neabejoja: žmonėms priprato būti šiek tiek apgaudinėjami. „Tas šiek tiek – tai daugiau psichologiškai, o ne finansiškai. Prie kavos parašyk: „Akcija! Kava kainuoja 6,99 lito!“ Oho, tuoj visi pirks! Bet jei bus parašyta „Kava – 7 litai“, jau per brangu, praleis pro akis ir toliau ieškos akcijos, ar tos nelemtos kainos be vieno cento. Žinoma, yra žmonių, kurie labai pyksta dėl šitos vieno cento politikos, kartais net tenka išgirsti ir užgaulių komentarų, bet juk ne pardavėjas dėl to kaltas“, – sako pardavėja.
Per brangi gamyba
Lietuvos bankas 1 cento nominalo monetas į apyvartą išleido 1993 m. birželio 25 d. Šios monetos iki šiol – apyvartoje. Monetos gaminamos pagal poreikį. 2012 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 429,84 milijono vienetų 1 cento monetų, 2011 m. gruodžio 31 d. – 403,71 milijono vienetų, o 2010 m. gruodžio 31 d. – 379,44 milijono vienetų.
Informacija apie monetos gamybos kainą neskelbiama dėl su pinigų gamyba susijusio konfidencialumo. Bet 1 cento monetos gamybos sąnaudos yra didesnės negu nominali monetos vertė.
2012 m. į apyvartą buvo išleista 26,3 milijono vienetų 1 cento monetų, išimta susidėvėjusių – 0,21 milijono vienetų. 2011 m. išleista 24,8 milijono vienetų, išimta 0,52 milijono vienetų. Visos apyvartoje esančios 1 cento monetos yra galiojanti mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė.
Sparčiai nyksta smulkiosios monetos
Nemažai šalių atsisako smulkiųjų monetų. Kanadoje nuspręsta išimti iš apyvartos 1 cento monetas, nes monetų išlaidos kalti yra per didelės. 1 cento monetos gamybos kaina ten viršija jos nominalą 1,6 karto. Kasmet išleidžiama 150 milijonų dolerių tokioms monetoms transportuoti.
Per pastaruosius penkerius metus Kanados karališkoji monetų kalykla pagamino 7 tūkst. tonų 1 cento monetų. Kasmet iš šalies biudžeto išleidžiama apie 11 milijardų dolerių 1 cento monetų gamybai. Daugelis gyventojų tokias monetas saugo namie, išmeta, pameta arba sugadina, užuot panaudoję atsiskaitant. Kanados centas laikomas viena gražiausių monetų pasaulyje.
Metalinių monetų galiojimo terminas daug ilgesnis nei banknotų. Vis dėlto dėl augančių kainų smulkiausio nominalo pinigų gamyba tampa beprasmiška. Pastaraisiais metais savo smulkiausių monetų atsisakė daugelis šalių, tarp jų Švedija, Suomija, Norvegija, Prancūzija, Ispanija, PAR, Šveicarija, Brazilija ir Naujoji Zelandija. Austrija ir Naujoji Zelandija atsisakė 2 centų monetų, o Didžioji Britanija atsisveikino su pusės penso moneta. 2010 m. Rusija atsisakė 1 ir 5 kapeikų nominalo monetų.
AB banko SWEDBANK komentarą skaitykite kituose MI numeriuose.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!