Rašau ir siūlau, mano galva, kompromisinį variantą, kaip sutaupyti socialinėms reikmėms skirtas lėšas. Prasidėjo kūrenimo sezonas, prasidėjo ginčai. Dabar šilumos vartotojai suskirstyti į atsiskaitančius už šilumą ir gaunančius už ją kompensacijas. Deja, pastarųjų daugiau ir jų balsas lemiamas. Gaunantys kompensacijas, šilumos atsuka kuo daugiau, nes jie moka fiksuotą kompensuojamą sumą, o kas virš jos – jiems visai nerūpi.

Kol nebuvo kompensacijų, visi buvome lygūs vartotojai. Prisiminus tarybinius laikus, tuomet šilo tik radiatorių viršus. Butuose buvo šalta, bet ir kainos už šilumą tikrai nesikandžiojo. Daugelis mokėtojų tuomet buvo už taupymą ir šilumos nešvaistė. Tie patys taupieji, nepriklausomos Lietuvos laikais tapę kompensuojamais, pradėjo šilumą švaistyti. Daugelis mūsų namo gyventojų apsišildė iš vidaus lauko sienas, kai kurie ir lubas. Po to apsikalė medinėmis lentelėmis. Dabar jos būtų prabanga, nes sunku būtų jas įpirkti. Bet butai tapo šiltesni.

Dabar atėjo naujas etapas – renovacija. Ir vėl pirmu numeriu – kompensuojami. Jie gaus nemokamą, gana solidų kąsnį. O ką daryti pensininkui, negaunančiam kompensacijos? Kodėl tarp piliečių daroma tokia socialinė atskirtis? Prieš langus stebiu renovuojamą namą ir galvoju – ar tik mes nebūsime atsidūrę Laplandijoje. Juk taip aptaisytame name ir gaivaus oro gurkšnio negausi, kol neatsidarysi plastikinio lango balkone ar kambaryje. Išorė aptaisoma izoliacinėmis medžiagomis, po to – nudažoma. Dažytas daiktas tik laikinai gražus, kadangi jį blukins saulė, lietus. Pirmas renovacijos etapas, mano galva, turėtų būti individualios šilumos apskaitos kiekvienam vartotojui įrengimas. Juk nė vienas nesukame galvos, kiek kaimynas moka už vandenį ar elektrą? Taip turi būti ir su šilumos energija. Aš ne prieš namų tobulinimą ir atnaujinimą. Yra gražių ir apdailos plytų mūro namų. Žinoma, tokių namų individualūs balkonai jų fasadų nepuošia. Reikalingi ir apšiltinimo darbai, bet tai turėtų būti daroma ekonomiškai apgalvotai. Kodėl vartotojai, apšiltinę būstą be valstybės pagalbos, moka daug mažiau? O tokių yra. Turime renovuotą Ignalinos paštą. Praėjo dešimtmetis, bet pasigrožėjimo jau neliko. Šiuo renovacijos klausimu reiškiu tik asmeninę nuomonę ir niekam jos neperšu.

Dar noriu pareikšti savo nuomonę apie atsiskaitymą už šilumos energijos sunaudojimą esamomis sąlygomis. Kad vartotojų neištiktų „ledinis šokas“ atėjus žiemos sezonui, siūlyčiau atsiskaityti kiekvieną mėnesį ištisus metus. Juk taip daroma daugelyje Europos valstybių. Nebūtų tuomet tiek skolininkų, o žiemą – mažiau galvos skausmo, kaip sumokėti visą nekompensuojamą sumą už mėnesį. Manau ir valstybė laimėtų, kadangi nereikėtų mokėti kompensacijų, o kaimynai gražiau sugyventų ir nereikėtų vienas kito „šnipinėti“, kokios jo pajamos. Gal tada ir ekonominis šildymo režimas pasiteisintų visiems: naktį būtų galima geriau pailsėti, kai oras vėsesnis, nes dabar radiatoriai naktį stipriai karštesni.

Išskirtinė parama tikrai reikalinga kai kuriems gyventojams, kurių pensijos siekia 500–600 Lt, taip pat daugiavaikėms šeimoms. Toks pavyzdys yra mūsų name. Jauna šeima augina keturis vaikus. Ilgą laiką dirbo tik tėvas. Deja, šeima turi skolų, todėl kompensacija už šilumą jiems nemokama. Tad ir reikalingas atsiskaitymas kas mėnesį visus metus, kad šeimos biudžetas būtų lengviau paskirstomas, o atėjus metinėms šventėms, pinigų liktų gausesniam ir sotesniam stalui.

Dar vienas aspektas – dėl lengvatų. Sodelis, namelis ant vištos kojelės. Argi žmonės kalti, kad jie nori prisiliesti prie žemės grumstelio. Juk daugelis mūsų kilę nuo žagrės. Tarybiniais laikais niekas soduose pilių nesistatė, daugiau rūpėjo 6 arų sklypelis, kad neužmirštume žemės kvapo, kad galėtume ją paliesti. Bet dabar dėl to tu esi didžiausias „turčius“, nes šis turtas matomas, ir tau lengvata jau nepriklauso. O kieno nematomas ir tikras turtas… tas naudojasi lengvatomis. Yra ir atsisakiusių šio „turto“ vien dėl kompensacijų, kad galėtų išlaikyti gyvenamą būstą. Tad kodėl mūsų piliečiai skatinami būti vargšais ir šlietis prie valstybės spenio.

Baigdama visus šiuos apmąstymus, noriu palinkėti geresnių kitų metų ir valstybei, ir mums, ją palaikaitiems.