„Pradavėjai, atsisakę iš klientų priimti monetas, pažeidžia vartotojų teises, nes tiek monetos, tiek kupiūros – lygiaverčiai pinigai, tinkami atsiskaityti“, – teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Greta Lukoševičiūtė.

Tęsiame monetų temą, kad gyventojai žinotų, kur ir kada jie teisūs, kur kreiptis ir ką daryti, jei prekybininkai, tarpusavyje suraizgę melo ir intrigų kamuolį ir susipainioję jame patys, atpirkimo ožiais nori padaryti klientus ir net žiniasklaidą. Ne kasdien iš parduotuvės stebuklingai pradingsta 1500 Lt, o paskui dar stebuklingiau atsiranda. Bet, kaip sako viena politikė: „Kas ne mano, nuo manęs kaip vanduo nuo žąsies“.

Pažeidžiamos pirkėjų teisės

„Pinigų įstatyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piniginis vienetas yra litas, kurį sudaro 100 centų. Grynieji pinigai yra litų banknotai ir monetos bei centų monetos. Įstatymas reikalauja, kad Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys litus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų. Jeigu smulkių centų monetų neima pardavėjos, kasininkės, pirkėjams pirmiausia reikėtų pretenzijas pareikšti tos parduotuvės, kitos įstaigos vadovams, nes pažeidžiamos pirkėjų, klientų teisės. Tai galima traktuoti ir kaip prekybos taisyklių nesilaikymą, o jų vykdymą kontroliuoja vietinės valdžios įstaigos. Priminsime, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta, jog vartotojas, manydamas, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, pirmiausiai turi kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus. Jeigu paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo vartotojo reikalavimo, vartotojas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Vilniaus g. 25, LT-01119 Vilnius), kuri nagrinėja vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka“, – teigia Alis Jaramaitis, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius.  

Pasak A. Jaramaičio, Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune nemokamai keičia litų ir centų monetas į litų banknotus. „Monetas galima į banknotus keisti ir komerciniuose bankuose. Jie, priimdami didesnį monetų kiekį, dažniausiai pinigų tvarkymo kaštams padengti ima užmokestį“, – patikino A. Jaramaitis.

Banke „Swedbank“

Pasak AB banko „Swedbank“ Komunikacijos departamento atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, monetos keičiamos visuose „Swedbank“ padaliniuose, kuriuose yra atliekamos grynųjų pinigų operacijos. „Tad tai galima atlikti ir „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje Ignalinoje. Litų monetų ir centų keitimas, kai suma neviršija 10 litų, atliekamas nemokamai. Jei suma viršija 10 litų – imamas 4,5 proc. nuo sumos mokestis arba min. 4 Lt. Nurodymas pervesti banko padalinyje įmokamus grynuosius pinigus litų monetomis ir centais kainuoja 4,5 proc. nuo sumos arba min. 3 Lt. Kaip ir keitimo atveju, mokestis netaikomas, kai suma neviršija 10 Lt“, – teigia S. Abraškevičius.

Po „Swedbank“ filialų perorganizavimo kai kuriuose mažesniuose šalies miestuose (Zarasuose, Ankykščiuose) nuvilnijo pamąstymai, kad pasikeitimų gali būti ir Ignalinoje.

„Kalbant apie padalinių pertvarkymą – kiekvienos savivaldybės bendruomenės situaciją vertiname individualiai, analizuojame situaciją, klientų elgseną ir jų srautus. Šiuo metu konkrečių planų pertvarkyti „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį Ignalinoje neturime“, – teigė S. Abraškevičius.

Ignalinos kredito unijoje

Ignalinos kredito unijos valdytoja Violeta Čeponienė teigia, jog pas juos problemų, bent kol kas, nei įmonės, nei privatūs asmenys dėl monetų tikrai neturėjo. „Iki 10 litų monetomis priimame nemokamai, o už daugiau nei 10 litų monetomis mokamas administracinis 1 Lt mokestis, nežiūrint į tai, kokią sumą klientas pateikia monetomis“, – teigia V. Čeponienė.

Na, o kalbant apie konkrečias Ignalinos krašte veikiančias parduotuves bei prekybos centrus, tai kiekvienas klientas nusprendžia, kas jam gerai, kas jam priimtina, o kas ne. Jūsų teises jums priminėme, o ar eiti į parduotuvę, kurioje negerbiamas klientas – spręsti pačiam klientui.