Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis suskaičiuota, kad 2012 m. mūsų rajono gyventojai dažniausiai sirgo kraujotakos, kvėpavimo ir jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemų ligomis.

Kraujotakos sistemos ligų rodiklis siekė 277 susirgimus 1000 gyventojų. Taigi kas ketvirtas rajono gyventojas serga kraujotakos sistemos ligomis. Kasmet šių susirgimų nustatoma vis daugiau ir vis jaunesniame amžiuje. Kraujotakos sistemos ligas dažniausiai sudarė hipertenzinės ligos.

Hipertenzinės ligos yra susijusios su padidėjusiu arterinio kraujo spaudimu ir dažniausiai paveiktos nesveikos mitybos, nutukimo, nepakankamo fizinio aktyvumo bei rūkymo. Rajone hipertenzinių ligų paplitimas auga. 2008 m. sergančiųjų buvo 171 / 1000 gyventojų, 2009 m. – 175 / 1000 gyventojų, 2010 m. – 189 / 1000 gyventojų, 2011 m. 175 / 1000 gyventojų, o 2012 m. – net 227 / 1000 gyventojų.  Hipertenzinės ligos ypač paplitusios 65 m. ir vyresnių asmenų tarpe.

Išeminė širdies liga (IŠL) – tai širdies liga, išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo, dėl aterosklerozės ar trombų. Pagrindinė ligos priežastis – aterosklerotinių plokštelių susidarymas širdies vainikinėse kraujagyslėse. Aterosklerotinių plokštelių susidarymą nulemia gyvensena: daug cholesterolio turinčio maisto vartojimas, rūkymas, mažas fizinis krūvis, nutukimas, stresai. 2012 m. rajone asmenų, sergančių išemine širdies liga, skaičius buvo 33 / 1000 gyv.

Miokardo infarktas, dar žinomas kaip širdies smūgis, yra staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė) arba jo negrįžtamas pakenkimas. Miokardo infarkto rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, diabetas, amžius, lytis (vyrams dažnesnis), paveldėjimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, menopauzė. Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalima (amžiaus arba paveldimumo), tačiau daugelį galima paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.

Sergančiųjų miokardo infarktu rajone 2010 m. buvo 2 / 1000 gyv., 2011 m. – 0,4 / 1000 gyv., o 2012 m.  – 2 / 1000 gyv. Miokardo infarktas ypač dažnas tarp 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių.

Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Tad profilaktinis sveikatos tikrinimasis, prevencinių sveikatos programų nauda, reguliari ir sveika mityba, kasdieninis fizinis aktyvumas, gera psichinė sveikata bei kitų rekomendacijų laikymasis padės išsaugoti sveikatą, gerą savijautą ir laiku sustabdyti ligą.