Skip to content

Sergamumas piktybiniais navikais rajone

MI informacija

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje. Pasaulyje vėžys kasmet nužudo daugiau nei 7 mln. žmonių. Be to, kasmet išaiškinama daugiau nei 12 mln. naujų susirgimų piktybiniais navikais. Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje nuo vėžio mirs daugiau nei 10 mln. žmonių, o dar 16 mln. – susirgs šia liga.

Ignalinoje pagrindinių mirties priežasčių struktūroje piktybiniai navikai užima antrąją vietą po kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų mirė 59 asmenys – 17 proc. visų mirčių. Palyginti  su 2011 m., 20 asmenų (25 proc.) mažiau. Vyrai sudarė 61 proc. (36 mirtys), o moterys – 39 proc., (23 mirtys). Analizuojant piktybinių navikų lokalizaciją, daugiausia registruojama trachėjos ir plaučių, priešinės liaukos, skrandžio piktybiniai navikai.

Sergamumo didėjimo tendenciją galima aiškinti įvairiai: tai gali būti vis dažnesnis ligos paplitimas populiacijoje, taip pat galima sieti su tobulėjančia, pažangia diagnostika.Mūsų rajonas priskiriamas prie regionų, kuriuose 1000 gyventojų nustatoma nuo 20 iki 25 susirgimų piktybiniais navikais.  Rajone 2010 m. užregistruota 17,46 / 1000 gyventojų, 2011 m. – 19 / 1000 gyventojų, o 2012 m. 22 / 1000 gyventojų susirgimų. Palyginti su šalies mastu, rajone registruojamas panašus susirgimų skaičius.

Sergamumo piktybiniais navikais tendencijos įvairiose lokalizacijose skiriasi. Didžiausią nerimą kelia išaugęs sergamumas priešinės liaukos piktybiniais navikais, nors 2012 m. sergamumas ir sumažėjo, tačiau, palyginti su kitų lokalizacijų piktybiniai navikais, išlieka gana aukštas. Prostatos vėžio atsiradimo priežastys dar neaiškios. Žinomi šie prostatos vėžio rizikos veiksniai: vyrai, kurių artimieji sirgo prostatos vėžiu, turi didesnę riziką susirgti šia liga; vyrai, kurių šeimoje moterys sirgo krūties vėžiu, turi padidėjusią prostatos vėžio riziką; gausus gyvulinės kilmės riebalų ir nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didina prostatos vėžio riziką. Didžiausias rodiklis buvo 2008 m. (8,7 susirgimai 1000 vyrų). Nuo 2008 m. rodiklis pradėjo mažėti ir 2012 m. buvo 3,37 susirgimai 1000 vyrų.

Sergamumas krūties piktybiniais navikais kelerius metus išlieka panašus. Nuo 2007 m. rodiklis laikosi apie 0,84 susirgimų 1000 moterų. Sergamumas odos piktybiniais navikais nuolat kinta. Didžiausias buvo 2007 m. – 2,7 susirgimai 1000 gyventojų, mažiausias 2009 m. – 0,9 susirgimai 1000 gyventojų, o 2012 m. – 1,24 susirgimo 1000 gyventojų. Sergamumas gimdos, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais išlieka panašus daugelį metų.

Žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvensenos, 20 proc. nuo genetikos, 20 proc. nuo aplinkos ir tik 10 proc. nuo medicininio aptarnavimo. Taigi mūsų sveikata didžiąją dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Taip pat yra rizikos veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą. Rizikos veiksnys – toks poveikis žmogaus organizmui, kuris didina riziką susirgti vėžiu. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai jau nustatyti, ne visi nustatytieji vienodai svarbūs vėžiui susiformuoti. Dauguma vėžį sukeliančių veiksnių yra jau žinomi: netinkama mityba lemia 20–50 proc., tabako rūkymas 29–31 proc.

Vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, todėl šiuos susirgimus gali sumažinti tik ankstyva diagnostika ir rizikos veiksnių paplitimo mažinimas. Sveika gyvensena ir apsilankymas pas gydytoją laiku gali užkirsti kelią nuolat kylančiai sergamumo piktybiniais navikais ir mirtingumo kreivei. Taigi mūsų sveikata daug priklauso ir nuo mūsų pačių.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *