Vargu ar reikia dalintis vaikystės prisiminimais apie Kalėdas. Tiems, kurie prisimena anų laikų pusiau legalias, pusiau draudžiamas (visi žinojo, kas švenčia, ir beveik visi apie tai tylėjo) šventes, nieko naujo nepasakysiu. Tiems, kuriems dabartinės Kalėdos – tai ilgai trunkanti dovanų mugė, bus nesuprantama, kaip tais laikais buvo galima džiaugtis, kai po eglute rasdavai skudurinę lėlę, jau ne bet kokią, o naujamadišką: senosios visos buvo skudurinės, o naujamadiškų – galvos jau plastmasinės. Įsivaizduojate, jos net nevaikščiodavo…

Ar pastebėjote, kad parašiau ne šv. Kalėdos, o tiesiog Kalėdos. Šv. Kalėdos Lietuvoje buvo prieš dvidešimtį metų. Ėjo laikas, ir jos tapo tiesiog Kalėdomis. Kai kam tiesiog kalėdomis. Tai tokia šventė, švęsti kurią pradedama mažiausiai prieš mėnesį. Pati Prezidentė uždega eglutę, ir pirkimo šventė prasideda.

Dabar Kalėdos – tai visų pirma pasirengimas šventei. Gal net teisingiau – tai pirkimo šventė. Juk prieš Kalėdas kiekvienas save gerbiantis Lietuvos gyventojas (nesakau – krikščionis, išvis kalbant apie Kalėdas tai geriau būtų pamiršti) turi pasirūpinti dovanomis.

Tegul, kaip mums paaiškins ne vienas Rytų politologas ar bobutė ir diedukas, ne tik kaime, bet ir mieste, dabar gyvename gerokai blogiau, negu anais laikais, vis dėlto dovanų reikia visiems. Praėjo tie negeri laikai, kai Kalėdų Senelis dovanas vaikams nešiojo. Dabar be to Senelio jau galima apsieiti, kartais net esame priversti be jo apsieiti, nes ne senoliui pakelti maišą su dovanomis ir vaikams, ir vyrui, ir žmonai, ir dar galas žino kam – nors ne, galas to nežino, reikia pasirūpinti, kad dovanų per Kalėdas gautų ir visi reikalingi žmonės. Na, tie, nuo kurių kitais metais priklausys bizniukas ir šiaip ramus gyvenimas.

Ką pirkti? Beje, anksčiau sakydavo – ką dovanoti, dabar – ką pirkti. Čia jau kaip kam patinka. Galite nueiti į kokį nors kalėdinį, atsiprašau, Kalėdinį turgų (jei jau pirkimo šventė, tai ir turgų Kalėdoms reikia prilyginti). Galite pasiskaityti laikraštyje ar internete, galite pasiklausyti per radiją ar televiziją.

Galų gale, ir reklama jus išmokys, kaip reikia gyventi: pirkite ir būsite laimingi. Galima rinktis dovanas pagal Zodiaką: sužinokite, po kokiu ženklu gimusiems kokį brangakmenį nupirkti. Galima tiesiog pagal taisyklę: kuo brangesnis niekniekis, tuo geriau. Neužmirškite, kad jeigu anksčiau pagal rūbą sutikdavo, pagal protą palydėdavo, tai dabar irgi sutinka pagal rūbą, o palydi pagal pinigus.

Jeigu jau visai nesugalvojate, ką savo artimui (ar viršininkui) padovanoti, paklausykite žiniasklaidos patarimų ir dovanokite pinigus. Šitoks dovanojimas bene pats geriausias, šitokia dovana gali būti pati brangiausia. Įsivaizduokite, jūs dovanojate Petrui tūkstantį litų. Petras Jonui dovanoja tūkstantį litų. O Jonas tūkstantį litų dovanoja jums. Tiesa, jeigu Petru ar Jonu ne visai pasitikite, tai tokiomis piniginėmis dovanomis galite pasikeisti tik su vyru (žmona). Abu būsite saugūs ir patenkinti.  

O gal per Kalėdas ketinate apsilankyti kokioje nors svečioje šalyje? Kur mums pataria važiuoti gerbiamoji žiniasklaida? Na, sakysim, į Strasbūrą. Kodėl? Ogi todėl, kad šiame mieste jau 444 metus rengiama – žinoma, Kalėdų mugė.

Dar vienas dalykas: būtina pasirūpinti ėdalu ir gėrimais. Stalas turi būti toks, kad netyčia jį pamatęs kaimynas sprogtų iš pavydo. Beje, jeigu užmiršote, kada iš tikrųjų ateina šventos Kalėdos – tai jums to ir nereikia žinoti. Tiesiog švęskite, juk valdžia tiek nedarbo dienų davė. O bus per mažai – prisidursite. Juk tokios šventės.