Kai metų virsmas gruodį pasiekia savo viršūnę, o šviesa ima trumpinti tamsos skraistę, ateina šv. Kalėdos, nešdamos ramybę, meilę ir viltį. Kasmet antrąją šv. Kalėdų dieną Ignalinoje laukiama šventinio koncerto. Ir šįkart, dar gerokai prieš jo pradžią, patekti į Kultūros ir sporto centro salę jau buvo gana sunku, viešpatavo visiškas anšlagas – nė obuoliui nebuvo kur nukristi.
Susirinkusius su šventėmis pasveikinę vakaro vedėjai Miglė ir Eimantas tai padaryti pakvietė ir rajono merą Bronį Ropę. Šis visiems dėkojo už gražius metų darbus ir linkėjo sėkmingų ateinančių 2014-ųjų. Pasidžiaugė, kad šiųmetė kalėdinė šventė surengta renovuotame Kultūros centro pastate. Miestas, kaip ir dera per Kalėdas, sulaukė dovanų – Kultūros centro ir muziejaus pastatų modernizavimo projekto pabaigos.
Už sėkmingai atliktus statybos darbus meras padėką įteikė Visagino UAB „Evikonas“ direktoriui Viktorui Lakinui. Čia pat scenoje jis, meras ir Kultūros bei sporto centro direktorius Darginas Mikėnas perkirpo simbolinę juostelę. Tradiciškai pasveikinti ir geriausi 2013-ųjų metų rajono sportininkai. Kartu su D. Mikėnu jiems įteikdamas apdovanojimus meras sakė: „Didžiuojamės jūsų pasiekimais ir dėkojame, kad garsinate Ignalinos vardą“.
Po neilgai trukusių oficialumų prasidėjo lauktasis kalėdinis koncertas. Ignaliniečiams dovanota spalvinga muzikinė pasaka „Žydroji paukštė“ (pagal M. Meterlinką). Tradiciškai kalėdinis koncertas – visada pats šilčiausias ir įspūdingiausias metų renginys. Organizatorių, pirmiausia režisierės Jolantos Narbutaitienės, pastangomis kaskart sukuriamas nuostabus muzikos ir spalvų spektaklis. Kasmet vis kitoks, kita tema. Šįkart muzikinė pasaka kvietė tikėti savo svajonėmis, gėrio ir grožio jėga, jų pergale prieš blogį ir abejingumą.
Vaikams, panorusiems sugauti Žydrąją paukštę, padėjo šviesos angelas. Jo lydimi, vaikai pabuvojo praeityje, atminimų šalyje, kur susitiko jau Amžinybėn išėjusius savo senelius, tamsos ir sapnų karalystėje, ateityje, kur bendravo su dar negimusiais, laukiančiais kelionės į žemę vaikais. Pabuvota ir džiaugsmų bei malonumų pilyje, kur niekada nesibaigia užstalės linksmybės, pajausta, kokia graži ir tobula yra Motinos meilė. Bet pirmiausia šviesos angelas keliautojus mokė suprasti paprastų daiktų esmę: ugnies, vandens, duonos, cukraus, pieno. Kiekvieną jų lydėjo atitinkami smagūs šokiai, o per juos bandyta atskleisti ugnies, vandens, duonos ir pieno dvasią, pažvelgti į praeitį ir ateitį. Kelionės pabaigoje vaikai sugavo Žydrąją paukštę, tačiau ją paleido, nes svajonių negalima narvelyje uždaryti – jos turi būti laisvos.
Pagrindinius keliaujančių vaikų vaidmenis atliko jaunieji IKI teatro aktoriai – Viltė Daubaraitė ir Grigorijus Orlovas. Svajones ant savo sparnų šokdama skraidino Žydrąją paukštę įkūnijusi Donata Šimkūnaitė. Puikiai vaidino ir dainavo Deimantė Malikėnaitė (Šviesos angelas).
Scenoje pasirodė ir įvairias spektaklio mintis meniškai perteikė visos Kultūros centro meno pajėgos: šokių kolektyvai „Viva“ ir „Mamba“ (vad. Neringa Kirkilienė), mokyklos „Šaltinėlis“ parengiamosios grupės mažieji („Saldainiukų“ šokis), taip pat „Lelijėlės“ kolektyvas (vad. Nijolė Žyginė) ir Rytietiško pilvo šokio studijos šokėjos (vad. Jelena Jusis).
Smagūs buvo „Gajos“ ir „Joručio“ (vad. Elena Skripkauskienė) šokėjai, publiką vėl sušildė mažosios Gabrielės Zabulytės sudainuota „Širdelė“, šviežiu žavesiu suskambo gimnazistų Dovydo Talijūno ir Eimanto Umbraso duetas, savo dainomis gerbėjus pradžiugino Justas Blaževičius ir Vaidas Utka, ne vieną teatralizuotą muzikinį numerį „suskėlė“ ansamblis „Iš širdies“ (vad. Loreta Kuksėnienė), įtikinamai malonumų piliai vadovavo Marius Vilčinskas.
Gal kiek labiau įgudusią ausį užgavo viena kita per garsi dainų fonograma, viena kita smulkmena, tačiau koncertas buvo puikus, pasibaigęs bendra visų jo dalyvių daina „Gerumo paukštė“, konfeti šūviais ir scenos fejerverkais.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!