Laikraščio bendradarbis dr. Petras Rutkauskas archyvuose surado dokumentą, susijusį su Ignalinos vardu, jo pradžių pradžia. Tai įrašai mirčių registracijos knygoje, kurioje nurodoma, kad 1869 m. sausio 1 d. mirė Vidiškių dvarininkė, po dienos – ir jos vyras. Tai įvyko Ignalinos dvare, kuris paprastai vadintas palivarku (dabar jo vietoje – „Lukoil“ benzino kolonėlė).Dvarininkai Kame(i)nskiai paliko vaikus: Igną, Liudviką, Konstanciją. Palivarkas ir buvo pavadintas sūnaus Igno vardu – Ignalina. Vėliau, nutiesus geležinkelį, čia atsirado Ignalinos stotis, Ignalinos pervažos (košarkos), dar vėliau – miestas.

1869 m. mirę dvarininkai ir jų vaikai (taip pat ir Ignas) palaidoti Rimšėnų k. kapinėse, paminklai su atitinkamais užrašais ir metais yra išlikę iki šiol. Mintis pamąstymui: būtų prasminga ir gražu, minint eilinę Ignalinos sukaktį (artimiausia bus 2016 m., kai miestui sukaks 150 m.), ant Igno Kaminskio kapo padėti gėlių.