Skip to content

Naujametė pasaka: kaip „Maxima“ išgelbėjo eglutę

Lina RAGINYTĖ

Tikite pasakomis? Gerai, bet šita pasaka – ne pasaka, o visas pasakojimas iš pirmų lūpų. Paprastai mes perpasakojame kieno nors išgyventas istorijas, o šįkart pereisiu į kitą barikadų pusę ir papasakosiu savo istoriją, nes jaučiu pilietinę pareigą tai padaryti.

Kaip ir visi žmonės kartais lankausi ir parduotuvėse. Šiaip jau nesu akcijų maniakė ir neslampinėju po parduotuves nuo ryto iki vakaro jų laukdama. Jei reikia duonos, perku duoną, jei reikia arbatos – tas pats. Gruodžio 20 d. rytą nuvažiavau iki „didžiosios „Maximos“ pirkti eglutės vazonėlyje. Nusprendžiau, kad reikia bent jau tokiu būdu prisidėti prie gamtos saugojimo.

Paslampinėjus prieangyje, perskaičiau užrašą, kad eglutėms taikoma 40 proc. nuolaida ir kad norintys ją įsigyti turi kreiptis į informaciją. Nutapsėjau ten. Man buvo paaiškinta, kad be kažkokios stebuklingos nuolaidų kortelės akcija negalios ir teks mokėti visus 54 Lt už mažytę eglutę. Susigundžiau kortele. Buvo nurodyta paėjėti iki kurios nors kasos ir ją nusipirkti už 4,99. Nukulniavau, užpildžiau raštą ir, sumokėjus pinigėlį, gavau stebuklingąją kortelę. Na, dabar jau pirksiu eglutę…

Nieko panašaus. Mane vėl nusiuntė į tą pirmąją kasą-informaciją. Sliūkinau jau be šypsenos, ir be entuziazmo. Dar nepriėjus išgirstu, kaip pirkėja bando išreikalauti nuolaidos už kavą, o pardavėja jai „gieda“ tradicinę giesmę apie tai, kad ji neteisingai suprato, kokiai kavai yra akcija, kokiai nėra. Beklausant jų ginčo, man prieš akis prabėga, kaip kino filmas, paskutinių kelių mėnesių vaizdiniai iš „Maximos“. Perku vaikišką konstruktorių, kurio kaina parašyta 39,99 Lt, o sumokėt reikia 59,99 Lt, vaikišką skėtį ne už 12,99 Lt, o už 16,99 Lt, šakotį ne už 36,99 Lt, o už 58,99 Lt ir t. t. Beje, prieš savaitę pirkau 2 kiaulienos kepsniukus, kurių kaina 3,99 Lt. Dar buvau paėmus kelis smulkius produktus ir iš manęs buvo paprašyta… 70 Lt su kaupu. Jau išėmiau pinigėlį, bet staiga toptelėjo, kad lyg ir daugokai čia tų pinigėlių už tokias prekes. Užmečiau akį į ekraną. Nustėrau, mano mažutėliai kepsniukai virto kone visu kumpiu… už juos ne 3,99 Lt išmušta, o 30,15 Lt. Pardavėja skanuodama prekes, regis, turėtų stebėti, ką ten rodo, bet akivaizdu, kad ir ji to nedarė. Mįslės, kaip kepsniukai per kelias minutes virto kumpiu, atvyko spręsti pastiprinimas. Abi pardavėjos kažkur bėginėjo, kažką šnibždėjosi, kankino tą vargšą apartą, kol galiausiai konstatavo, kad įvesta tokia kaina į bendrą sistemą ir todėl taip atsitiko. Aišku, galiausiai susimokėjau aš už kepsniukus, o ne už kumpį ir apsidžiaugus, kad man dar pasisekė, tyliai išėjau. Nors paskui pagalvojau, kiek gi žmonių, pirkdami dideliais kiekiais ir nežiūrėdami, ką skaičiuoja pardavėjos, „ištaško“ savo sunkiai uždirbtus pinigėlius vėjais – juos atiduodami veltui. Kita vertus, o kaip po tokių „antkainių“ paskui susieina „Maximos“ buhalterija? Tai mįslė, tai mįslė…

Taigi, atsipeikėjus pastebiu, kad pardavėja, beje, ta pati, kuri tada kepsniukų mįslę narpliojo, atsisuka į mane ir žiūri klausiamu žvilgsniu. O aš kaip ta sena plokštelė ir vėl savo… Sakau, kad eglutės noriu. Ji kuo ramiausiai mane vėl veja į prieangį eglutės, kai ten parašyta, kad dėl eglučių reikia kreiptis būtent į šią kasą, o ir kortelę pardavusi pardavėja tai patvirtino. Štai tada mano kantrybės taurė ne tai kad išsiliejo, bet joje įsisuko visas uraganas. Staiga suvokiau, kad gi ne aš čia esu idiotė, kaip iki šiol man „Maximoje“ buvo kalama į galvą, nes aš mat nesugebu kainų perskaityt, neva imu prekę iš vienos lentynos, o kainos ieškau kitoje lentynoje, neskiriu lapelių, ant kurių surašytos kainos, spalvų ir pan. Trenkiau tą stebuklingąją kortelę pardavėjai ant prekystalio ir pasiūliau su visomis akcijomis, kortelėmis ir eglutėmis ieškoti kitų kvailių…

Išmečiau vėjais 4,99 Lt, sugaišau gerą pusvalandį, o eglutės tai vis neturiu. Lekiu į urėdiją – visgi kas nors padės. Pasipasakojau savo tragišką eglutės pirkimo istoriją ir sužinojau, kad urėdijoje parduodamos eglutės ne specialiai dėl Kalėdų „nužudytos“, o tiesiog išretinus mišką. Apsidžiaugiau, kad niekšybės kaip ir nėra, o eglutė nenueis perniek ir dar kelias savaites puoš mano namus. Tokią pat gražią eglutę kartu išsirinko ir „Autobusų parko“ direktorius Valentas Meškėnas. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – vėl dažniau eisiu į savo mėgstamą parduotuvę prie stoties, nes ten niekada dar neapgavo. O už eglutę sumokėdama 10 Lt prisidėjau prie miškų saugojimo, o jei būčiau 54 Lt atidavus parduotuvėje, tie pinigai nežinia kokiais tikslais ir nežinia kieno kišenėje būtų nugulę. Laimingų Naujųjų!

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *