Skip to content

Kompiuteris gali prišaukti ligą

MI informacija

XXI a. nebėra įmonės ar įstaigos, kuri galėtų dirbti be kompiuterio. Vis gausėja žmonių, dirbančių su kompiuteriais visą darbo dieną. Deja, taip pat didėja ir nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Pastebėta, kad kompiuterių naudojimas lėmė staigų daugelio su kompiuteriais susijusių ligų paplitimą. Kompiuterių poveikis sveikatai pasireiškia regos sutrikimais, kaulų ir raumenų negalavimais, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Todėl labai svarbu žinoti, kaip saugiai dirbti kompiuteriu.

Darbo kompiuteriu sauga

Siekiant produktyviai dirbti ir išvengti neigiamo poveikio sveikatai, labai svarbu tinkamai įrengti darbo vietą, taip, kad darbuotojui būtų sudarytos palankiausios sąlygos pasiekti didžiausią našumą mažiausiomis fizinio ir protinio darbo sąnaudomis. Europos Sąjungoje darbo vietų ergonomiką reglamentuoja speciali ES direktyva 90/270/EC, kurios turi laikytis visos ES narės, taip pat ją papildanti ISO-9241 norma, kurioje atkreipiamas dėmesys ir į darbo vietos baldus bei įrangą, darbuotojo sėdėseną. Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ reglamentuoja kompiuterinės darbo vietos įrengimą ir darbo su kompiuteriu saugos reikalavimus.

Patalpa

Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 nurodoma, kad vienai darbo vietai su kompiuteriu turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat vietos laisvai judėti. Jei kabinete yra daugiau nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp videoterminalo ekrano ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 metro.

Darbo stalas ir kėdė

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Minimalus darbo paviršius turi būti 1200 mm ir 600 mm. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterio stalo aukštis būtų reguliuojamas. Tai padeda išlaikyti tinkamą laikyseną ir leidžia darbuotojui pritaikyti stalą pagal savo poreikius. Kompiuterio stalas turėtų turėti du lygius, kiekvieno jų aukštis turi būti reguliuojamas atskirai. Viename lygyje turi būti monitorius, kitame – klaviatūra ir pelė. Itin svarbi klaviatūros ir pelės lentyna, nes ji sudaro sąlygas sėdėti patogioje padėtyje, mažina neigiamą kompiuterio poveikį sveikatai. Klaviatūros lentyna leidžia vartotojui pritaikyti paviršiaus kampą taip, kad riešai ir alkūnės būtų neutralioje padėtyje arba spausdinant šiek tiek palinkę žemyn.

Stalo aukštis turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad sėdintysis galėtų laisvai užkelti koją ant kojos ir dirbant jam nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų.

Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda. Taigi, moderni ir ergonomiška kėdė yra būtinybė, paremta žmogaus fiziologiniais poreikiais ir darbo efektyvumo sumetimais.

Kompiuterinė įranga

Bene didžiausias neigiamo kompiuterio poveikio žmogaus organizmui kaltininkas yra monitorius. Šiuolaikinių (skystųjų kristalų) monitorių ekranas plokščias, ir tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą. Ekrano spalvų kiekis ribojamas iki 256. Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti kokybės ženklu „GS“, rodančiu, kad jų saugumas patikrintas.

Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti 45–75 cm, tai priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Daugelio žmonių noras pasistatyti monitorių rankos atstumu yra teisingas. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi. HN 32:2004 rekomenduojamas simbolio dydis – 3,8 mm. Vaizdas ekrane turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.

Monitoriaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. Todėl monitorius turėtų turėti stovą arba reguliuojamą stalą, leidžiančius keisti ekrano padėtį. Monitoriaus viršus turi būti akių lygyje (arba truputį žemiau), palenktas taip, kad žiūrėtume truputį žemyn, kitaip netrukus pradės skaudėti sprandą. Languose ar šalia jų įtaisomos priemonės, leidžiančios sumažinti krentantį į darbo vietą šviesos srautą.

Netinkamas pelės ar kitų valdymo įrenginių naudojimas gali tapti net ir traumos priežastimi. Norint paspausti pelės ar kito valdymo įtaiso mygtuką, nereikia įtempti pirštų ar naudoti jėgos. Pernelyg stiprūs paspaudimai per tempia sausgysles, ne tik plaštakų, bet ir žasto bei riešo raumenis. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus.

Kaip ir dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai. Dirbant su pele, reikia stengtis ją laikyti kiek galima arčiau klaviatūros, tokiame lygyje, kad nereikėtų nuolat ištiesti rankos. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Nuolatinis nešvarumų šalinimas užtikrina tinkamą įtaiso funkcionavimą ir iki minimumo sumažina riešų bei plaštakų judesius. 

Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi.

Darbo ir poilsio režimas

Darbuotojo sveikatai įtakos turi ne tik tinkamas darbo vietos įrengimas, bet ir darbo bei poilsio režimas. Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 nurodoma, kad darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad kasdien dirbant prie vaizduoklio, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama darbo veikla ir sumažinamas darbo prie vaizduoklio krūvis. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą. Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir pasibaigus darbui rekomenduojama atlikti specialius atpalaiduojamuosius pratimus akims, rankoms, kojoms, rankoms, kaklui, nugarai. Jie ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir pagerina „dirbančių“ raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujo apytaką.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *