Galbūt ir ne visiems smagu savo rankomis kurti kokį nors grožį, bet tikiu, kad yra žmonių, labiau vertinančių pačių rankomis gamintas ne tik dovanas, bet ir namų interjero detales, dekoracijas, skleidžiančias atitinkamą energetiką, nei į savo namus tempti kiniškus niekučius. Žinoma, visada yra ir trečias variantas – galima gražų, kokybišką ir originalų daiktą, už atitinkamus pinigus, įsigyti iš auksarankių, menininkų, tik, deja, ne visada norai sutampa su piniginės storiu, todėl išeitis – pasidaryti ką nors mielo širdžiai pačiam – visada yra. Visai neseniai Taujūnų kaime įsikūrė amatų centras, kuriame kai kurių senųjų amatų moko tai išmanantys savanoriai. O kada, jei ne tamsiais žiemos vakarais, laukdami vilioklio pavasario ir šv. Velykų, galime užsiimti rankdarbiais ir ne bet kur, o realiai veikiančiame, tikrai ne butaforiniame, Amatų centre.
Amatų centro steigimas
Jau prieš keletą metų Taujūnų ir aplinkinių kaimų gyventojai susibūrė į kaimo bendruomenę ir pasivadino Daugėliškio krašto bendruomene, kad neapsiribotų tik Taujūnų kaimeliu, o suburtų kuo didesnį žmonių būrį. Jos pirmininke tapo Nijolė Kamarauskienė, na, o nematomu pagalbininku, taip pat savanore – Aldona Jankauskienė iš Daugėliškio. Kažkada veikusiems Šeimos veiklos namams vadovavusi Aldona inicijavo šios bendruomenės susikūrimą, na, o dabar, tapusi jos krikštamote, geranoriškai ant savo pečių veža visą administravimo naštą. Sutvarkiusi bendruomenės steigimo dokumentus, Aldona nenurimo. Su pagalbininkais parašė projektą ir gavo finansavimą Amatų centro steigimui Taujūnų kaime. Nepaliko taujūniškių Aldona. Tapusi projekto vadove, toliau dirba neatsitiesdama, organizuodama mokymus, seminarus, tuo pat metu mokydama taujūniškius ir kompiuterinio raštingumo ir administravimo paslapčių. Regis, sekasi neblogai.
Nauji amatai – nauja patirtis
„Plėtoti amatus, kuriuose bendruomenės nariai turi patirties, nėra galimybių nei sąlygų, nes bendruomenė neturi maisto gaminimui pritaikytų patalpų, audimo stakles transportuoti į bendruomenės patalpas mokymams taip pat nėra galimybių, o nėrimo ir mezgimo techniką išmano dauguma bendruomenės moterų. Todėl bendruomenės nariai sugalvojo plėsti savo žinias ir patirtį išmokstant naujų, sąlygas atitinkančių amatų: rišti verbas, mokytis karpinių meno, daryti paveikslus iš natūralių medžiagų, t. y. žolelių, akmenukų, kriauklyčių ir t. t. Šių amatų imtis paskatino žmonės, gebantys tai daryti bei geranoriškai norintys perduoti patirtį. Zofija Laurinėnienė turi didelę patirtį karpant karpinius ir rišant verbas. 2004 m. ji dalyvavo Ukmergės regioninėje darbų (amatų) parodoje ir gavo padėką, 2006 m. Panevėžyje gavo diplomą olimpiados dalyvei – varžytuvių nugalėtojai rungtyje Karpinių kūrimas, 2011 m. tradicinėje Ignalinos krašto liaudies meistrų ir tautodailininkų darbų parodoje „Aukso vainikas“ apdovanota padėka, 2011-10-19 d. regioninėje liaudies meistrų darbų parodoje „Aukso vainikas–2011“ Leliūnuose, Utenos r., buvo eksponuojamos jos rištos verbos, 2013 m. sausio mėn. Ignalinos gimnazijoje vedė edukacinius užsiėmimus „Rišame verbas“ – mokė moksleivius verbų rišimo. Jau vyko pirmieji mokymai. Tikrai buvo smagu ir įdomu.
Daryti paveikslus iš natūralių medžiagų moko Elena Bubulienė. Nuo 1996 m. ji užsiima individualia veikla – paveikslų iš natūralių augalų ir kt. medžiagų kūrimu. Elena Bubulienė 2009 m. Taujūnuose, 2010 m. Naujajame Daugėliškyje, 2013 m. Ignalinoje surengė savo sukurtų paveikslų parodas. Užsiėmimų metu mes ne tik mokomės, kaip daryti vieną ar kitą darbą – mes ir bendraujame, ir padainuojame, o ir pyragais nevengiame pasivaišinti su pačių rankomis rinktų žolelių arbata“, – pasakoja projekto vadovė Aldona Jankauskienė.
Kviečia prisijungti
„Visi drauge jau nuo vasaros pradėjome ruoštis: kas kiek galėjo rinko, skynė ir džiovino įvairius augalus, jų dalis. Priešakyje ilga žiema, ilgi vakarai, tad kada, jei ne dabar išmokti naujų dalykų. Ir verbos, ir paveikslai iš žolynų, ir karpiniai. Kažkodėl dabar daugiausiai sulaukiame vien vyresnio amžiaus žmonių, bet labai laukiame ir jaunimo. Bedirbdami gal naujų minčių bei idėjų atrasime“, – kviečia Daugėliškio krašto bendruomenės pirmininkė Nijolė Kamarauskienė.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!