Skip to content

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau 95 metus vykdo humanitarinę veiklą

MI informacija

Sausio 12 d. sukako lygiai 95 metai, kai Kaune, gydytojų Roko Šliūpo, Jurgio Aleknos, provizoriaus Jono Makausko ir kitų medikų iniciatyva, buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Draugijos pirmininku išrinktas R. Šliūpas.

XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje vyko nuožmūs karai, sužeistieji gaudavo menką medicininę pagalbą, likimo verpetuose išsiblaškydavo šeimos. Pasaulio humanistų rūpesčiu steigėsi gailestingųjų seserų, karių globos bendrijos. Prasidėjo pasaulinis Raudonojo Kryžiaus sąjūdis. Nors Lietuvos teritorijoje ir carizmo metais buvo Raudonojo Kryžiaus veiklos požymių, tačiau savarankiška draugija įkurta tik paskelbus nepriklausomybę. Tai įvyko 1919 m.

Iškart teko užsiimti ligonių ir sužeistų karių slauga – įsteigtos trys ligoninės, vaistinė. Kartu teko padėti tūkstančiams iš Rusijos po karo grįžusių pabėgėlių, rinkti aukas ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje. Ten gyvenę lietuviai savo šalies gynėjams surinko kelis milijonus dolerių.

Pasibaigus karo ir okupacijos laikotarpiui, Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, kito ir Raudonojo Kryžiaus uždaviniai. Vyriausybei prisijungus prie Ženevos konvencijų, 1923 m. draugiją pripažino Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas, kartu ji buvo priimta ir į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus lygą (dabar Federacija).

Antrojo pasaulinio karo metu ir sovietmečiu vienas svarbiausių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus tikslų buvo ieškoti karo išblaškytų šeimų – tūkstančiai žmonių sulaukė paramos ir dėmesio, šimtams šeimų pavyko susijungti, surasti artimuosius ar bent sužinoti jų likimą.

1990 m. kovą vykusiame suvažiavime nutarta atsiskirti nuo SSRS Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų sąjungos.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija yra Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos narė, kurios gretose jau skaičiuojamos 189 nacionalinės draugijos visame pasaulyje. Svarbiausias Raudonojo Kryžiaus judėjimo tikslas yra palengvinti žmonių kančias, saugoti gyvybę ir sveikatą, užtikrinti pagarbą žmogui, nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, tikėjimo ar politinių įsitikinimų.

Šiuo metu Lietuvos RK draugijoje yra per 3000 narių ir per 1000 savanorių. Per 95-erių metų gyvavimo laikotarpį draugijos veiklos keitėsi ir plėtėsi, prisitaikant prie visuomenės poreikių ir istorinės situacijos. Humaniškumas, neutralumas, savanoriškumas – vieni svarbiausių Raudonojo Kryžiaus veiklos principų. Šiandien Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija veikia įvairiose srityse – tai ir pagyvenusių žmonių priežiūra ir pagalba jų namuose; mokymas suteikti pirmąją pagalbą; pagalba pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams, migrantams; dingusių asmenų paieška; pasiruošimas ekstremalioms situacijoms; savanoriška jaunimo veikla; humanitarinė pagalba.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija – savanoriška nevyriausybinė organizacija, kurios kertinis akmuo yra žmogaus pagalba ir atjauta kitam žmogui.

2014 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija mini 95-erių metų jubiliejų, ta proga pirmiausia bus paminėta sausio 12 d. Kaune, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *