Penktadienį Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijoje Palūšėje parko teritorijoje dirbančių verslo atstovų būreliui pristatytas naujas ANP produktas – savotiškas kokybės ženklas. Oficialiai jis taip nevadinamas, bet kadangi ženklas reiškia produkto išskirtinumą, tai žmogui jis – kaip kokybės ženklas. Tai stilizuota paukštė su ANP logotipu. Produktą pristatęs parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis išsamiai papasakojo, kas ir kaip gali gauti šį ženklą. Jis nebus lengva ranka dalinamas į kairę ir į dešinę. Jo siekiantys turės atitikti daugybę reikalavimų. Ženklą gauti siekianti įmonė ar asmuo turi būti registruoti ir savo veiklą vykdantys tik ANP teritorijoje, o iki paraiškos padavimo dvejus metus negali būti bausti už kokius nors administracinius pažeidimus.

Ženklas suteikiamas paslaugoms ir produktams, puoselėjantiems aplinką, skatinantiems darnią saugomų teritorijų plėtrą, puoselėjantiems kultūrinį ir gamtinį paveldą, keliantys vietos bendruomenių gerovę. Ši paukštė ANP lankytojus turi skatinti parko teritorijoje pirkti ne kinišką, o vietos gyventojų produkciją. Pasak L. Stanaičio, ženklą gauti turėtų būti kiekvienos įmonės ar atskiro gamintojo prestižo reikalas, kartu gauta paukštė turi teikti jos turėtojui ir privalumų bei naudos. Tarkim, ANP teritorijoje yra daug kaimo turizmo sodybų, bet parkas tarp lankytojų reklamuos tik tas, kurios turės šį ženklą.

Iki šiol ženklą turi 7 subjektai. Trys – tautodailininkės Vladė Adomavičienė iš Limino k. ir Rasa Breidokienė iš Kaltanėnų bei Baidarių bazė (Kiškių k.) – šią paukštę susigavo anksčiau, o Limino medelynas, „Paukščių kaimas“, kaimo turizmo sodyba „Ievalaukis“ bei pirtininkė ignalinietė Nijolė Nagurnaitė ženklo sertifikatus gavo renginio metu.

Šiemet paraiškos ANP kokybės ženklui gauti dar priimamos iki kovo pabaigos.

Bent jau vidurinioji karta dar atsimena kadaise Sovietų Sąjungoje buvusį kokybės ženklą – penkiakampį su raidėmis CCCP. Dėl to ženklo savo produkcijai lenktyniavo įmonės, tačiau prekės su tuo penkiakampiu kaip buvo prastos kokybės, taip ir liko. Dabar, ko gero, bus kitaip. Nelengvai gauta paukštė jos savininko prekei ar paslaugai įvaizdžio negadins. Atvirkščiai – išties bus kokybės ženklu.

Penktadienio renginyje taip pat buvo pristatytas naujas leidinys, išleistas trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir vokiečių. Galėjo būti ir rusų kalba, juk siekiame susigrąžinti turistą iš Rusijos, pirmiausia – iš Sankt Peterburgo. Bet čia – tarp kita ko. Leidinys „Keliaukime po Aukštaitijos nacionalinį parką“ išleistas už LEADER programos lėšas. Leidinį pristatė projekto autorė, ANP vyr. specialistė kultūros paveldui Dainora Liškauskaitė. Kalbėjęs ANP direktorius Eminuelis Leškevičius sakė: „Simboliška, kad leidinys pristatomas metų pradžioje, jubiliejinių metų, nes šiemet kovą Aukštaitijos nacionalinis parkas švęs 40-ąsias įkūrimo metines“.

Naujame leidinyje išsamiai aprašyti ir nubraižyti visi dabar ANP esantys vandens, dviračių, automobilių ir keliaujantiems pėsčiomis maršrutai. Leidinys gana patogus ir kelionėje, nes tilps ir į kuprinę, ir į kišenę. Kiekvienas maršrutas turi savo barkodą, todėl su mobiliuoju telefonu nuskenavus kodus, maršrutus turėsite savo telefone. Ar ne patogu?

Pernai ANP Informacijos centre apsilankė 5337 turistai.