Kiekvieno šaltojo metų laiko mėnesio pirmoji savaitė visada dažniausiai būna neįtikėtinai „karšta“, mat daugiabučių namų gyventojai gauna sąskaitas už šildymą. O jos turbūt niekada nebus per daug mažos. Pirmoji šių metų savaitė buvo „karšta“ ir redakcijoje, nes gyventojai, palyginę lapkričio ir gruodžio mėnesių, kurie lauko oro temperatūros požiūriu, regis, buvo visiškai identiški, sąskaitas už šildymą, švelniai tariant, pasiuto, nes daugumos besikreipusiųjų sąskaitos vidutiniškai padidėjo 80 Lt. Kiek motyvuotas gyventojų pyktis ir nepasitenkinimas, aiškinomės su UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi Leonu Cijūnėliu ir vyr. apskaitininke Vida Čibiriene.

Mėnesiai panašūs, sąskaitos – skirtingos

„Mokėjimo dydis už buto, esančio daugiabutyje, šildymą priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartotos šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina, priklausanti nuo kuro kainos, yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems šilumos vartotojams. Konkrečiai mūsų ekonomistų apskaičiuota šilumos kilovatvalandės kaina lapkričio mėnesį buvo – 0,1763 Lt/KWh (be PVM), gruodžio mėnesį – 0,1823 Lt/KWh (be PVM). Šias kainas kiekvieną mėnesį deriname su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – teigia generalinis direktorius.

Šilumininkų teigimu, daugiabučio namo sunaudojamos šilumos kiekis priklauso nuo šių 3 veiksnių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir mėnesio vidutinės oro temperatūros. „Kalbant konkrečiai apie lapkričio ir gruodžio mėnesių sąskaitų už šildymą skirtumą, nors gyventojai įsitikinę, kad lauko oro temperatūra buvo vienoda, norime kai ką patikslinti. Vadovaujantis Dūkšto meteorologijos stoties pažyma, lapkritį buvo užfiksuota + 4,0 C vidutinė temperatūra, gruodžio mėnesį + 0,7 C. Laikantis temperatūrinio šilumos tiekimo grafiko, esant žemesnei lauko temperatūrai, cirkuliuojančio termofikacinio vandens temperatūra yra aukštesnė, dėl to šilumos energijos atidavimas yra didesnis, todėl šilumos apskaitos skaitiklis fiksuoja didesnį šilumos energijos suvartojimą. Ir dar vienas faktorius. Didesniam šilumos energijos suvartojimui gruodį įtakos turėjo ir tai, kad lapkričio mėnuo turi 30 kalendorinių dienų, o gruodžio mėnuo – 31 dieną. Visi šilumos energijos suvartojimo skaičiavimai yra atliekami vadovaujantis šilumos apskaitos prietaisų parodymais. Visiems apskaitos prietaisams yra atlikta galiojanti metrologinė patikra, tad jokių čia sukčiavimų ar netikslumų niekur nėra. Bet kuris gyventojas gali ateiti, mes jam viską nuodugniai išaiškinsime ir parodysime“, – tikina L. Cijūnėlis.

Šūsnyse dokumentų ir skaičių skendinti vyr. apskaitininkė Vida Čibirienė tuoj pat pažėrė visas apskaitas, ataskaitas, suvestines ir įvairias skaičių diagramas, lenteles. Be to, moteris prieš pradėdama pokalbį nusijuokė: „Ar jūs galvojate, kad mes, beveik visi patys gyvendami daugiabučiuose ir mokėdami tuos pačius mokesčius, sąmoningai imsime kažką neteisingai skaičiuoti, sukčiauti?..“

Ponia V. Čibirienė pirmiausia dar kartą akcentavo minėtų mėnesių sąskaitų skirtumą. „Didesnį pagamintų megavatvalandžių kiekį ir didesnes sąskaitas už šildymą gruodžio mėnesį lėmė šie veiksniai:

1) žemesnė vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra (lapkritį buvo + 4,0 C, gruodį –  + 0,7 C);

2) mėnuo turėjo ne 30 d., kaip lapkritis, o 31 d. dieną;

Skirtumas ir tas, kad 11-oje renovuotų daugiabučių namų šildymas buvo pradėtas ne nuo lapkričio pradžios, o nuo lapkričio 12 d.“, – teigė V. Čibirienė.

Lemia ir pastato būklė

Pastaruoju metu daug diskusijų sukelia skirtingi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją. Ponios Vidos teigimu, kiekvienas namas šildymui sunaudoja skirtingą šilumos energijos kiekį. Pasirodo, namuose, statytuose pagal tą patį projektą, šilumos energijos suvartojimas gali skirtis iki 20 proc., nes šilumos energijos suvartojimą pastatų šildymui apsprendžia pastatų būklė. Ponia Vida mums pateikė konkrečius skaičius, kurie tikrai nustebino. Ir jei anksčiau žmonės, pirkdami butus, rinkdavosi juos pagal įvairius kriterijus, bet per daug nesigilino į namo būklę ir į jo suvartojamos šilumos kiekį, tai dabar šie veiksniai turbūt bus patys svarbiausi. Pateiksiu keletą iškalbingų skaičių. Kiekvienas namas, kad išgautų bute tam tikrą šilumos kiekį, atitinkamai turi jos „pasiimti“ iš bendro katilo, tada ta visa jo „paimta“ šiluma paverčiama pinigais ir išdalinama vienam buto kvadratui. O tada buto „kvadratai“ dauginami iš 1 m2 šilumos kainos. Štai taip gaunama mokėtina suma. Pasirodo, prabangiausiai gyvena Ateities g. 27-ojo namo gyventojai. Jie gruodį moka 1,34 Lt/ m2, o pernai už tą patį mėnesį, bet prieš renovaciją, mokėjo 2,71Lt/m2. Tragiškiausia situacija Aukštaičių g. 7-ame name. Jie už gruodį moka 5,75 Lt/ m2, o pernai už tą patį mėnesį, bet prieš renovaciją, mokėjo 7,32 Lt/m2 (tikslesnių pavyzdžių lentelę pateiksime kituose laikraščio numeriuose).

Mitas

Beje, jau senokai tarp gyventojų sklando nuomonė, kad Vidiškėse gyventojai už šilumą moka daug brangiau. Tai mitas. Tiek Ignalinos, tiek Dūkšto, tiek Vidiškių daugiabučių namų gyventojams šilumos kilovatvalandė kainuoja lygiai tiek pat ir kinta lygiai taip pat vienodai. O visa kita priklauso nuo jau minėtų veiksnių kiekvienam namui atskirai. Taigi, Vidiškių miestelyje brangiausiai moka Melioratorių g. 4-ojo namo gyventojai – 5,83 Lt/m2 (Sodų g. 1 – 5,90 Lt/m2), o mažiausiai – Melioratorių g. 16-ojo namo gyventojai – 3,83 Lt/m2. Žinoma, kai palygini su Ignalinos Ateities g. 27-uojuo namu, tai ir šie skaičiai atrodo kosminiai. Dūkštiečiai moka ne ką mažiau, nes, pasirodo, mažesni (dviejų-trijų aukštų) namai suvartoja kur kas daugiau energijos, nei penkiaaukščiai.

Visada esant kažkokioms abejonėms, galima išsikvieti Valstybinę energetikos inspekciją, kuri jūsų abejones išskaidys arba patvirtins.

Valstybinė energetikos komisijos Utenos teritorinis skyrius, Vasilijus Popovas, tel. (8~368) 70495, mob. 8~620 11454.