2014-ieji – Kristijono Donelaičio metai. Trys šimtmečiai mus skiria nuo lietuvių grožinės literatūros pradininko gimimo. Per tiek laiko žmonių gyvenimas, regis, pasikeitė neatpažįstamai. Tad kokią gi prasmę šiandien įžvelgiame skaitydami jo kūrybą? Ar tik atiduodame duoklę garbingai praeičiai, ar bandome įžvelgti amžinąsias, niekuomet neprarandančias aktualumo vertybes? Ar, įstrigę ties sunkesniu žodžiu, nepasivarginame pasigilinti, paieškoti jo prasmės, nes tiesiog kažko pritrūkstam – laiko, noro, kantrybės… Koks apskritai turėtų būti mūsų santykis su senąja literatūra?

Į tokius ir panašius klausimus atsakymo pirmiausia ieškome mokykloje, o ypač minėdami garbingas rašytojų sukaktis. Jau daug metų Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje tokiomis progomis rengiamos integruotos savaitės. Šįmet K. Donelaičiui skirta savaitė prasidėjo darbų respublikiniam esė ir piešinių konkursui „Sveiks, svieteli margs!“ rengimu, tačiau čia daugiau dirba vyresniųjų klasių mokiniai. O štai garsinis „Metų“ skaitymas mokyklos bibliotekoje apėmė 4–8 klases. Ypač nuoširdžiai skaitymui ruošėsi ketvirtokai su mokytoja A. Misiūniene. Jie ir patys prieš tai skaitė, ir įrašų klausėsi, ir poemą iliustravo. Stengėsi ir visi kiti. Visas šešias pamokas bibliotekoje klasė keitė klasę, prie skaitymo akcijos prisijungė ir mokytojai. Taip susikaupę ir senoviniais žodžiais pasigrožėdami  įveikėme beveik tris ketvirtadalius „Metų“.

Kitą dieną pirmo aukšto fojė dailės mokytoja D. Pajedienė su bibliotekininke G. Jurgelėniene parengė mokinių piešinių ir ekslibrisų parodą K. Donelaičio kūrybos tematika, sulaukusią didelio susidomėjimo.

Savaitės renginius pratęsė bendra gimnazinių klasių pamoka aktų salėje „Mokomės su Donelaičiu ir iš Donelaičio“. Čia buvo apžvelgtas rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelias, prisiminta „Metų“ tematika, o po to klasės pristatinėjo atskiras poemos dalis. Ig klasė su mokytoja S. Pauliukėniene pasirinko muzikinę formą: skambant Vivaldžio „Metų laikams“, scenoje „atgijo“ saulė, visokie žvėreliai ir paukšteliai. Antrokai su mokytoja N. Keraitiene rėmėsi klasės draugo R. Kapliuko parengta pateiktimi apie „Vasaros darbus“, papildydami ją skaitomomis poemos ištraukomis. Trečiokai su ta pačia mokytoja „Rudenio gėrybėms“ pristatyti paruošė spalvingą plakatą, A. Glušonok įtaigiai padeklamavo rudens vaizdą atskleidžiančią ištrauką. V. Čirikaitė, padeklamavusi B. Brazdžionio „Gyvenimo elegiją“, tarsi paragino atrasti skirtingų epochų kūrėjų sąšaukas. Ketvirtokai, padedami mokytojos N. Berdikšlienės, išryškino svarbiausias „Žiemos rūpesčių“ vertybes, priminė Donelaičio pamokymus.

Apibendrindami pamoką, svarstėme, kad  gyvenimo tvarka, kurią pripažino teisinga ir kurios laikėsi Donelaitis, yra ne kas kita, kaip Dievo įsakymų laikymasis. Būtent tai padeda žmogui rasti vidinę dermę ir dabar. O bet kurio laikmečio žmogaus elgesio kodeksas išdėstytas vokiškai rašytame K. Donelaičio eilėraštyje:

Kiekvienam daryti gera
Savo darbu ir žodžiu.
Visad elgtis taip, kaip dera,
Ir teisingas būt geidžiu.

Nekerštauti niekada,
Gyvo padaro gailėti,
Dievą, žmones jo mylėti –
Mano priedermė šventa.

Penktadienį apibendrinome savaitės rezultatus, visi pažiūrėjome filmą „Donelaitis tarp mūsų“ ir pasidžiaugėme susitelkimu ir bendradarbiavimu, išdalinome padėkas geriausiai skaičiusiems, piešusiems, rašiusiems. Matyt, dar ne kartą gręšimės į klasiko raštus, ieškosime jo kūryboje patvirtinimo savo mintims, skaitydami ir gilindamiesi norom nenorom tapsime kultūros saugotojais. O sausio 30 d. mūsų gimnazija lauks svečių iš visų rajono mokyklų, nes pas mus vyks bendras rajono lituanistų renginys „Kartu atrandame K. Donelaitį“. Tikimės smagaus pasibuvimo, naujų bendrų atradimų.