Retkarčiais į internetinį mūsų laikraščio puslapį žvilgteliu: gal ten koks įdomesnis komentaras pasirodė, gal dėl ko nors būtų galima pasiginčyti. Bet jeigu vietinių agresyvių liberastų neužkabinu, tai visi, atrodo, yra patenkinti ir sutinka su viskuo, ką parašau. Gal tai galima paaiškinti tuo, kad jaunimui tokie dalykai nerūpi, o senimas nelabai prie interneto pratęs. Gaila, žinoma, jeigu taip yra.

Laimei, neseniai teko su viena kolege iš senų laikų pasišnekėti, tai tiesiog pratęsiu tą pokalbį.

Pirmiausia buvau apkaltinta, kad nesuprantu, jog visokios kompensacijos neleidžia Lietuvai eiti pirmyn, kad Konstitucinis Teismas neturėtų kištis į finansinius klausimus.

Jeigu dėl Konstitucinio Teismo – tai neprieštarauju, reikėtų padaryti tvarką, nes tas teismas įsibėgėjęs ir biudžetą gali pradėti koreguoti, jei nuspręs, kad teisėjams pagal Konstituciją pinigų per mažai skiriama. Bet kada bus priimtas tai draudžiantis įstatymas, ir ar jį apskritai bus įmanoma priimti? Juk veikiausiai (čia specialistas turėtų pasakyti) paprasto įstatymo neužteks, reikės keisti Konstituciją. Manote, kad Seime kada nors atsiras bent 94 tautos išrinktieji – tiek mažiausiai reikia Konstitucijai pakeisti, – kurie tam pritars?

Juk pritarimas reikš, kad jeigu kada nors vėl reikės sumažinti atlyginimus, tai Konstitucinis Teismas nebegalės liepti pirmiausiai padidinti juos sau ir kitiems dideliems ponams.

Ne, manau, Konstitucinio Teismo galios dar ilgai išliks tokios pat. Na, nebent tolimoje šviesioje ateityje jas pavyks pakeisti. Bet juk mes, turiu galvoje visų pirma tai prisimenančius pensininkus, tiek esame primaitinti gražiais pažadais apie šviesią ateitį, kad jau seniai supratome: jos nesulauksime. Todėl reikėtų visų pirma taisyti reikalus čia ir dabar, daryti tai, kas įmanoma dabar, o ne maitinti žmones tolimomis svajonėmis: sutramdysim Konstitucinį Teismą, ir tada jau tvarkysimės.

Dar buvau apkaltinta, kad esu prieš eurą, taigi nesuprantu strateginių jo įvedimo tikslų: euras mums esąs didesnė apsauga nuo Rusijos, negu NATO lėktuvai. Štai ir galvoju: jeigu dabar litus pakeičiame į dolerius ir sumokame „Gazpromui“, tai paskui, kai į dolerius keisime eurus, jau būsime saugesni? O gal saugesni būsime, jeigu mažiau dujų ir elektros iš rusų pirksime?

Bet juk pas mus pakankamai daug aukštų ponų, kuriems tokia prekyba patinka, ir jiems vienas ir tas pats, kuo mokėti, kad tik į jų kišenes daugiau nubyrėtų. Todėl ir niekaip nenutariama, bus Lietuvoje atominė elektrinė ar ne, todėl sėkmingai Seime priimtais įstatymais sužlugdyta skalūnų dujų gamyba. Gal sulauksime suskystintų dujų – jeigu pažaliavę raudonieji ko nors dar nesugalvos. O šiaip – būsime su euru ir su „Gazpromu“.

Beje, dar sakoma, kad kai nebereikės keisti lito į eurą, išloš anūkai, tad ir pensininkams bus didesnė laimė. Žinoma, kai anūkams gerai, ir seneliai patenkinti. Tik anūkai privalo rūpintis savo vaikais, o senelius privalo išlaikyti valstybė, į kurios aruodą tie pensininkai kažkada mokėjo mokesčius.

Gal būt galima pasvajoti, kad daugiau uždirbantys anūkai mokės didesnius mokesčius, tad ir senelių pensijos padidės. Bet tada sąžiningai pasakykime, kad dauguma dabartinių pensininkų to tiesiog fiziškai nesulauks. „Lauk, vaikeli…“

Juoba dabartinė valdžia rūpestį visų pirma rodo „labiausiai socialiai neapgintai gyventojų grupei“. Kitaip tariant, tinginiams, pradedant visokiais valkatomis.

Na, apie ką kalba, ką rodo žiniasklaida, kai prasideda šalčiai? Apie valkatas, kurie gali sušalti. Apie kaimo senukus, kurie, menkai bepajudėdami, malkų dar pasirūpina, bet kiaurų trobelės sienų kartais ir nebesutaiso. Kam rūpi, kad jie šąla?

Na, o ką iš jų paimsi? Patogiau valkatas karštu maistu pašerti, išvirei katilą ir lauki ateinančių. O svarbiausia – čia ir šėrikams lieka.

Taip, valdžia puse lūpų jau žada pensijas kelti. Kai atiduos tai, ko nesumokėjo, nes dabar tam pinigų nėra, sau reikėjo geresnį gyvenimą užsitikrinti. Bet pirmiausia žada kelti mažiausias pensijas. Kitaip tariant, labiausia valdžia rūpinasi tais, kurie visą gyvenimą bimbinėjo ir padorios pensijos neužsidirbo. O jeigu kas stengėsi, keliuose darbuose dirbo, savaitgalių ir šventadienių nematė – tas kvailas buvo, nereikėjo plėšytis. Būtų sveikatos daugiau turėjęs ir, pensiją gaudamas, dar galėtų dirbti.

Ne, gal iš tikrųjų aš kažko nesuprantu, ir mes, turėdami eurą, mikliai pralenksime tokias atsilikusias šalis, kaip Didžioji Britanija ar Švedija, ir apsisaugosime nuo Rusijos – užmėtysime ją euro centais su lietuviška simbolika?