Skip to content

Žiemos sulaukėme, dabar laukiame sniego

MI informacija

Jau baigiasi pirmieji du žiemos mėnesiai, bet gamta ir toliau krečia išdaigas. Jei iki beveik pusės žiemos nebuvo nei šalčio, nei sniego, tai paskutines dvi savaites gana dideli šalčiai be sniego sukaustė vandens telkinius ir žemę. Tuoj vasaris – pūgų mėnuo, tad tikriausiai sulauksime sniego. Būtų visai neblogai, kad paskutinį žiemos mėnesį normaliai prisnigtų ir nebespigintų šalčiai. Bet pastaraisiais metais visi gamtos reiškiniai taip sujaukti, kad normalios kalendorinės eigos tikėtis neverta. O mums tokia žiema gana palanki, ypač poledinės žūklės mėgėjams, kelių tarnyboms, mūsų sveikatai, nes šaltas sausas oras neleidžia siautėti gripui.

Sodininkai, daržininkai sunerimę, kad giliai įšals besniegė žemė ir pakenks kultūriniams augalams. Gerai būtų, kad įšalusi žemė labai apmažintų kolorado vabalų, grambuolių, sprakšių, uodų populiacijas. Bet jau įprasta, kad dėl ekstremalių sąlygų labiau nukenčia ne kenkėjai o kultūriniai augalai, naminiai gyvūnai.

Dienos sparčiai ilgėja – jau gerokai daugiau nei valandą pailgėjo šviesos metas. Tikint liaudies išmintimi, nuo sausio 25 d. meška pradėjo kitą leteną laižyti, barsukas apsivertė ant kito šono – vadinasi, pavasaris ne už kalnų. Vyraujant anticiklonams ir saulutei šviečiant, ant pietinėje pusėje esančių butų palangių jau taip ir norisi nešti augalus, daiginti norimų kultūrų sėklas. Jei įstiklinti ir apšildinti balkonai, o dar jei renovuotas namas, tai visai realu. Jeigu pas ką nėra tokių sąlygų, reikia vis vien ruoštis pavasario darbams, bent teoriškai paskaitinėti įvairią literatūrą. Dabar bemaž visi naudojamės internetu, apie visus augalus, gyvūnus, priemones ir įrangą galima rasti ir iš jo atsisiųsti.

Praėjusį pentadienį Žemės ūkio rūmų atstovas Ignalinos rajone Albertas Sekonas buvo pakvietęs prof. R. Budrį, kuris supažindino su probiotinių preparatų naudojimu kompostuojant organines atliekas, mėšlą, kalbėjo, kaip didinti dirvožemyje biohumuso kiekį, vandens telkiniuose naikinti žalingus dumblius, kaip galvijų, paukščių ir žvėrelių augintojams iš patalpų šalinti nemalonius kvapus. Nemažai žemės savininkų domisi, kokias naujas kultūras būtų galima  kultivuoti mūsų nederlinguose žemėse. Jau ne vienoje šalyje leidžiama auginti kanapes dėl pluošto, o Lietuvoje atvirkščiai – kaip sugriežtinti baudas.

O gamtoje dabar didžiausias darbymetis medžiotojams, nes reikia stipriai sumažinti šernų populiaciją, nes kai kur mūsų šalyje jau rasta šernų, užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru. Sunku patikėti, kad prieš keletą dešimtmečių šernų buvo priskaičiuojama iki 15 tūkst., o dabar jų jau virš 100 tūkst., daugiau nei kiškių. Medžiotojai per ištisus metus turi sumedžioti 90 tūkst. knyslių. Smulkiosios faunos, ypač kurapkų, sparčiai mažėja, o šernai klesti.

Dabar labai sunkus metas antims, gulbėms, kurios, praradusios instinktą išskristi į žiemavietes, liko Lietuvoje. Šiuos paukščius reikėtų pagloboti, jais pasirūpinti, kad jie galėtų sulaukti pavasario. Jei vandens paukščiams dabar sunkmetis, tai pelėdoms iki šiol buvo gana palankios sąlygos – lengva gaudyti pelinius graužikus, nes plona sniego danga. Apie vasario vidurį prasidės pelėdinių sparnuočių ūbavimai. Taigi belieka laukti, kada atslėgs šalčiai, o žemę nuklos storesni sniego patalai, kurie pradžiugintų ir žiemos pramogų mėgėjus, ir ūkininkus.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *