Išrinkti, kurios slidės labiausiai tinkamos esamam orui, patepti parafinu, paruošti startui ir pasibaigus varžyboms jas nuvalyti – visa tai niekam nematomas slidžių tepėjo darbas. Daugelis pasakytų, kad ne tik nematomas, bet ir nesvarbus, bet labai suklystų. Šių žmonių darbas gali ir labai padėti sportininkui iškovoti aukso medalį, ir nublokšti jį į autsaiderių gretas. Lietuvos slidininkus į Sočio olimpines žaidynes lydės du auksarankiai – Aurimas Bučelis ir slidžių tepėjas iš Estijos. Kalbiname ignalinietį Aurimą Bučelį.

– Kaip slidininkų komanda išsirenka slidžių tepėjus, ar jiems yra rengiami specialūs mokymai?

– Dažniausiai slidžių tepėjais tampa buvę slidininkai. Kai kuriems tepti slides įdomu, kai kuriems – ne. Aš mėgstu šį darbą jau nuo 12 metų, aišku, tada jį dirbau dar vaikiškai.

Baigęs slidininko karjerą iš pradžių bandžiau tapti treneriu, tačiau dabar pasirinkau slidžių tepėjo profesiją. Specialių mokymų tam nėra, geriausiai tai daro tie, kurie žino, ką reiškia slidinėti. Taigi geriausias slidžių tepėjas – buvęs slidininkas. Aišku, tepalų gamintojai per stovyklas šiokių tokių mokymų mums surengia, bet – tik tiek. Mūsų darbe tobulėti padeda tik praktika – testuoti, testuoti ir dar kartą testuoti slides.

– Ar galėtumėte papasakoti, kaip atrodys slidininko tepėjo diena Sočio olimpinėse žaidynėse, nuo ko prasideda ir kaip vyksta jūsų darbas?

– Mūsų diena prasidės apie 7–8 valandą ryto, o baigtis gali net 23 val. Kai atvykstame į varžybų vietą, iš karto pradedame rinktis slides, nes vienos slidės geriau slysta Europoje, kitos – Skandinavijoje, dar kitos – aukštikalnėse. Pirmiausia išbandome trasą su testavimui skirtomis slidėmis, jos taip pat yra tepamos slydimo tepalais. Dirbame visi kartu, šiuo metu labiausiai mums padeda treneris. Savaime aišku, prisideda ir sportininkai – juk kitaip net nespėtumėme.

Taigi – paruošiame slides, ištepame reikiamais tepalais ir patys su jomis slidinėjame. Stengiamės čiuožti greitai, 200 metrų distanciją maksimaliu greičiu įveikiame po 5 kartus. Slidžių tepėjas turi būti jautrus – jis privalo jausti, kaip slidės slysta.

Tokiu būdu atsirenkame parafinų, kuriais pateptos slidės geriausiai slysta. Po to grįžtame į tepimo kambarį ir slides padengiame milteliais su aukštu fluoru. Paskutinis darbas – likus valandai, o geriau – 40 min., dar kartą patikrinti slides. Ir tik tada, kai dar kartą patikriname, ar tinka šie tepalai, padengiame jais sportininko slides, kurias išsirinkome pradžioje. Be to, neretai tenka ruošti ne vieną porą slidžių. Jei pasikeistų oras, pradėtų snigti ar pan. – būtinai tektų jas keisti. Galiausiai paleidžiame sportininką į trasą, o jų juk yra ne vienas – taigi imamės kito.

O kai pasibaigia varžybos, visas slides reikia kuo greičiau nuvalyti. Mes valome jas šepečiais, nes slidės surenka labai daug purvo. Žmonėms atrodo, kad sniegas baltas ir švarus – tikrai ne. Valymo priemonės po šių procedūrų būna juodos. Jau nekalbu apie tai, kai tenka valyti slides, kuriomis buvo čiuožta dirbtiniu sniegu.

Valome ir tas, kuriomis nebuvo čiuožta. Kiekvienas sportininkas turi apie 10–12 slidžių, Diana Rasimovičiūtė gal net 30. Taigi – visas jas reikia paruošti nakčiai. Nuvalyti ir ištepti tepalu, kuris neleis slidėms džiūti.

Tas parafinas yra panašus į riebalus, jo užtepti ir su specialiu karštu lygintuvu lygini slides. Tepalų lydimosi temperatūros skirtingos, taigi nustatome ir skirtingą temperatūrą. Vieni tepalai yra naudojami slidžių paruošimui startui, kiti – laikymui ne šliuožimo metu.

– Ar gali taip atsitikti, kad testinėms slidėms tikęs variantas sportininko slidėms netiks?

– Ne, taip tikrai būti negali. Mes jau ne kartą esame išbandę šią technologiją, taip dirba visas pasaulis.

– Kiek nuo jūsų priklauso sportininko rezultatas?

– Mes dažnai juokaujame, kad nuo mūsų priklauso daugiau nei sportininkas galėtų patobulėti per sezoną. Tačiau maždaug taip ir yra. Jei slidžių tepėjas suklysta – sportininkui tai gali kainuoti nuo 40 sek. iki net pusantros minutės. Aišku, tai priklauso ir nuo oro sąlygų. Jei sninga gausiai ir labai didelėmis snaigėmis, nuspėti dar sunkiau ir galime pralošti net 2 minutes. Taip pat – tiek gali pagerinti rezultatą, jei pavyksta nutaikyti.

– Greičiausiai tų tepalų yra įvairių, kaip atsirenkate vienus ar kitus? Kiek maždaug kainuoja sportininko slidžių paruošimas startui?

– Prieš kiekvieną startą mes turime mažiausiai 20 variantų, kaip paruošti slides. Skiriasi ir tepalų gamintojai, ir rūšys. Jų yra ir skirtų dirbtiniam sniegui, ir labai drėgnam sniegui, ir švelniam, ir aštriam, ir visokių kitų rūšių. Be to, jei labai sninga, dar slidėse su specialiu aparatu įpjauname labai mažus griovelius, kad būtų mažesnė trintis. Sportininkas su tokiomis slidėmis leisdamasis nuo kalnų gali įgyti iki 20 metrų pranašumą. Tepalai nėra pigūs – vienai dienai, vienam startui išleidžiame apie 600 Lt.

– Kiek reikia laiko visas šias procedūras atlikti vienai slidžių porai?

– Aš paruošiu vieną porą slidžių per valandą. Kalbu ir apie paruošimą startui, ir priežiūrą po jo.

P. S. Į vasario 7 d. prasidedančias Sočio žiemos olimpines žaidynes vyksta keturi ignaliniečiai: biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, trenerė Kazimiera Strolienė ir slidžių tepėjas Aurimas Bučelis.