Skip to content

Kokia yra atsakomybė už vengimą išlaikyti nepilnametį vaiką?

MI informacija

– Prieš kelerius metus išsiskyrėme su sutuoktiniu. Teismas nustatė mūsų bendro nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su manimi ir priteisė iš vaiko tėvo po 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Tėvas išlaikymo nemokėjo nei vieno karto, nes neva nedirba, pajamų negauna ir darbo neieško, todėl susidarė apie 10 000 Lt įsiskolinimas, kurį antstoliai kol kas nesėkmingai bando išieškoti. Ar gali būti vaiko tėvas nubaustas už vengimą mokėti išlaikymą. Kaip tai padaryti, kur kreiptis? Kiek tai kainuoja?

Eugenijus GAŠČENKA

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 dalyje, o atsakomybė už sąmoningą vengimą išlaikyti vaiką – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnyje.

ATSAKOMYBĖ UŽ VENGIMĄ IŠLAIKYTI VAIKĄ

LR BK 164 str. nustatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

TEISMŲ PRAKTIKA

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008).

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad jei kaltininkas, kuris teismo sprendimu yra įpareigotas mokėti išlaikymą vaikui, sąmoningai vengia (neįsidarbindamas ar dirbdamas nelegaliai, slėpdamas pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudodamas jas kitiems tikslams ir pan.) mokėti išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl to paduodant motyvuotą skundą policijos įstaigai ar prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Toks skundas jokiais mokesčiais yra neapmokestinamas.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla ne tik tada, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Asmuo baudžiamojon atsakomybėn dėl pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo negali būti traukiamas tik tada, kai nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (pvz. visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan.).

Teismų praktikoje, pripažįstant asmenį kaltu vengiant išlaikyti vaiką, teismai papildomai neretai nustato įpareigojimą pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba gydytis nuo alkoholizmo.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *